„Pastaraisiais metais vis auga gyventojų, norinčių savo daugiabutį, skaičius – šią tendenciją patvirtina ir kasmet didėjantis Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) paraiškų kiekis, ir visuomenės nuomonės tyrimai – 2019 m. pabaigoje „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 77 proc. gyventojų esant tinkamoms aplinkybėms norėtų atnaujinti savo būstą“, – tvirtina Būsto energijos taupymo agentūros direktorius (BETA) Valius Serbenta.
Vis dėlto renovacijos ekspertas pažymi, kad egzistuoja ir tam tikri sunkumai, iš kurių daugiausiai nerimo kelia statybinių organizacijų pajėgumų trūkumas.
Didžiuosiuose miestuose – milžiniškas renovacijos potencialas
2019 m. renovacija aktyviau vyko mažesnėse savivaldybėse – Zarasų rajono savivaldybėje atnaujinta net 17 daugiabučių, Biržuose – 12, o Jonavos ir Tauragės rajonų savivaldybėse po 11 būstų. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose daugiabučių atnaujinimas pernai buvo prislopęs – Kaune modernizuota 19 pastatų, Vilniuje – 15, o Klaipėdoje – 8.
„Ypač džiugina mažųjų savivaldybių rezultatai, pavyzdžiui, Zarasų, kur vien praėjusiais metais buvo atnaujinta apie 10 proc. visų energiškai neefektyvių miesto daugiabučių. Visgi didiesiems miestams dar yra kur pasitempti, tad tikimės, kad šiemet Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje renovacija vyks sparčiau“, – sako V. Serbenta.
Praėjusiais metais iš viso Lietuvoje buvo atnaujinta virš 300 daugiabučių arba 9 tūkst. butų, o nuo 2013 m., kuomet į renovacijos procesus įsitraukė ir savivaldybės, iki 2019 m. buvo atnaujinta daugiau kaip 2400 daugiabučių arba 70 tūkst. butų.
Šiandien šalyje yra atnaujinami dar 430 daugiabučiai namai, o beveik 1000 būstų renovacijos projektų, turinčių gyventojų pritarimą, bus pradėti įgyvendinti jau netrukus.
Ambicingi energijos taupymo įsipareigojimai
Anot šiemet įsigaliosiančios Europos Sąjungos (ES) Pastatų energinio efektyvumo didinimo direktyvos, didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip 2050 m. turės ne tik tapti neutralūs anglies dioksido išmetimui, bet ir privalės būti ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik energijos nevartojančius pastatus.
Direktyvos laikymasis Lietuvai reikštų, kad šalyje iki 2030 m. turėtų būti atnaujinta apie trečdalį visų senų pastatų, o iki 2050 m. – visi likę.
V. Serbenta akcentuoja, kad Direktyvoje keliami tikslai Lietuvos nebaugina – šalis jau turi sukaupusi nemažai patirties renovuojant pastatus, o ypač – modernizuojant daugiabučius namus.
„Renovacijos mastai Lietuvoje leidžia kalbėti ne tik apie pagerėjusią daugiabučių namų butų savininkų gyvenimo kokybę ir sumažėjusias sąskaitas už šildymą, bet ir apie didžiulį poveikį aplinkai bei tvaresnį energijos vartojimą miestuose“, – sako BETA direktorius.
Pastatai sunaudoja 40 proc. visos ES energijos
Net 75 proc. ES pastatų yra energetiškai neefektyvūs – per metus jie sunaudoja 40 proc. visos energijos, o į atmosferą išleidžia 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Norint sėkmingai įgyvendinti užsibrėžtus Direktyvos tikslus, per metus, ES šalyse vidutiniškai turėtų būti atnaujinama po 3 proc. energetiškai neefektyvių pastatų iki 2050 m.
Pastatų energinio efektyvumo didinimas ženkliai prisidės ir prie Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos įgyvendinimo. Juo siekiama, kad vidutinė pasaulio temperatūra neviršytų 1,5 laipsnių Celsijaus, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu.
