1. Medžiagos nepigs, veikiau brangs
NT paslaugų kompanijos „Citus“ direktorius Mantas Galdikas pripažįsta, kad ilgesnį laikotarpį prognozuoti kol kas per daug sudėtinga – tai primintų būrimą iš kavos tirščių.
„Tačiau nereikia pamiršti vis dar sutrikusio medžiagų tiekimo, jų kainų pokyčių. Tiesa, ir čia yra gerų ženklų – kai kurių medžiagų kainos stabilizavosi, kitos net ėmė pigti“, – pastebi M.Galdikas.
Vis dėlto dėl pasikeitusios pasiūlos konjunktūros, sumažėjusio pasirinkimo, medžiagų kainų priklausomybės nuo energetinių resursų ir darbo užmokesčio, dalies pagrindinių darbų, medžiagų kainos, anot jo, 2023 metais nenumato greito ar ženklaus pigimo.
Jo teigimu, centriniams bankams nustojus kelti palūkanų normas ir pradėjus ekonomikų skatinimą, medžiagos vėl gali imti brangti.
2. Statybos etapais
„Mes į tai reaguojame, todėl smulkiname projektus etapais (tiek jų plėtrą, tiek pardavimus), kad kontroliuotume situaciją ir užtikrintume klientų lūkesčių įgyvendinimą“, – pripažįsta M.Galdikas.
Pasak jo, statyti „į sandėlį“ ir toliau nebus prasminga dėl žemesnio rinkos aktyvumo, projektai bus statomi ir parduodami smulkesniais etapais.
Kad neapibrėžtumas rinkoje maišo NT vystytojų kortas 15min rašė kiek anksčiau: grįžtama prie išperkamosios nuomos ir statybų etapais.
Naujų projektų statybos pradžios darbus, terminus ir kiekius plėtotojai priversti koreguoti.
„Daugiausia mažieji ir vidutiniai vystytojai planuotų projektų statybos darbus atideda aiškesniems, labiau apibrėžtiems ir nuspėjamo pirkėjų aktyvumo laikams. Kiti – stato etapais, pasiūlydami pardavimui nedidelius skaičius butų, taip sumažindami riziką, kad didelis butų skaičius liks neparduotas, lėšos – įšaldytos. O jeigu atsitiktų taip, kad prognozuojamai trumpalaikei stagnacijai ar netgi recesijai užsitęsus kainos kristų, patirtų nuostolius“, – 15min teigė „Reala“ vadovaujantis partneris Antanas Kišūnas.
3. Augančios palūkanos
Didžiausias klaustukas šiuo metu kabo virš tarptautinių palūkanų normų.
„Jos nedaro akivaizdžios tiesioginės įtakos savikainai ir galutinei būsto kainai, tačiau turi kritinę reikšmę būsto įperkamumui. Jei centriniai bankai matys, kad kainos nekrenta, palūkanos toliau kils. Jau dabar matome, kad kitais metais jos gali pasiekti ir 5 proc., nors dar neseniai tikėjome, kad sustos ties 3 ar 4. Jei jos pasieks minėtą vertę, su išgyvenimo iššūkiais susidurs verslai: vieni nesugebės suvaldyti kaštų, kitus užspaus bankai dėl kreditų“, – sako M.Galdikas.
Tokiu atveju, pasak jo, įvyks rinkos apsivalymas – išliks atspariausi ir greičiausiai prisitaikantys verslai. Anot M.Galdiko, tikėtis, kad palūkanos nebeaugs, dar anksti, nors ekonomistai kalba, kad infliacijos pikas – jau praeityje.
„Įdomus dalykas: žiniasklaidoje prekybininkai ir analitikai džiaugiasi JAV šventinio laikotarpio išpardavimais, kurie, nežiūrint didžiulės infliacijos ir žemų prekybininkų lūkesčių, 2,3 proc. viršijo optimistiškų praėjusių metų rezultatus ir buvo sėkmingiausi per visą istoriją. Ką tai rodys Federaliniam rezervų bankui? Nemažėjančią paklausą, kuri toliau kaitina kainas ir didina infliaciją“, – dėsto M.Galdikas.
Anot eksperto, galimas rezultatas – padidintos palūkanų normos, tokiu sprendimu sektų ir kiti centriniai bankai, nes ekonomika – globali.
Juolab kad didmeninės kainos pasaulinėse rinkose ir vartotojų kainų indeksai toliau kyla, nors ir nebe taip greitai, kaip anksčiau.
4. Energetika, geopolitika, infliacija
Tarp faktorių, darysiančių įtaką ir globaliai, ir Lietuvos ekonomikai, taigi, ir NT sektoriui bei būsto rinkai, bus ne vienas. Spaudimą būsto kainoms antrinėje rinkoje formuoja ir energetinės sąnaudos.
„Žmonės moka skaičiuoti, todėl skirtumas tarp naujos ir senos statybos būsto kiek išaugs dėl padidėjusios komunalinių paslaugų naštos. Nors ir laukiama, kad karas pasibaigs, viskas grįš kiek įmanoma į savas vėžes, tačiau nėra aišku, kada“, – 15min teigė „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Jam antrindamas M.Galdikas pridūrė, jog žiemos sezonas, energijos poreikis, o kartu ir didėjančių kainų, energetinių resursų pakankamumo ir pakeičiamumo klausimai spręsis per ateinančius kelis mėnesius.
„Dabar aiškėja, kad šalčiausi mėnesiai – išgyventi, dujų saugyklos Europoje pildosi, elektros gamyba – net perteklinė, todėl pinga energijos ištekliai, tad kol kas didžiosios Europos ekonomikos gali lengviau atsikvėpti, o nuo to priklauso vartotojų lūkesčiai ir panašiai“, – sako M.Galdikas.
Bet kaip klostysis situacija energetikos sektoriuje, sužinosime tik kitą ketvirtį.
„Geopolitinius viražus taip pat sužinosime tik kitą ketvirtį. Infliacijos kryptis, centrinių bankų planus ir vartotojų lūkesčius atskleis taip pat jau kitas ketvirtis. Prognozuoti šiandien kitų metų tendencijas įmanoma tik darant prielaidą, kad „kintamieji bus nekintantys“. Panašiai kalbėjome ir pandemijos pradžioje, tačiau šįsyk faktorių, galinčių pasikeisti per labai trumpą laiką ir sukelti milžinišką rezonansą, yra nepalyginamai daugiau, nors jau tada atrodė, kad neapibrėžtumas – maksimalus“, – sako M.Galdikas.
NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis pabrėžė, kad nepaisant prognozuojamo mažėjančio infliacijos lygio, infliacija 2023 metais išliks santykinai aukšta, o tai reiškia, kad žmonių perkamoji galia augs itin nežymiai.
5. Suaktyvėjimo laukiama pavasarį
Vis dėlto ekspertai kalba apie rinkos suaktyvėjimą – jis prognozuojamas šių metų pavasarį–vasarą.
„Bet tai jau – 2–3 ketvirčiai, o vadovaujantis esama dinamika tiek toli į priekį prognozuoti kol kas sudėtinga. Gal ir gerai: prisitaikyti prie tokio sprinto ir jame išgyventi reikia didelio susitelkimo, vadybinės brandos, kompetencijų ir didelio kūrybiškumo, tačiau tokiomis aplinkybėmis greičiau gimsta sprendimai, greičiau atrandamos sėkmės formulės, todėl ilgos stagnacijos tikimybė mažėja“, – teigia M.Galdikas.
Jam antrino ir „Darnu Group“ pardavimų vadovė Lina Morkūnienė, teigdama, jog prognozuoti nuosaikų pirminės prestižinės klasės butų rinkos atsigavimą galima pavasariui: „Dabar situaciją vis dar riboja geopolitinis ir ekonominis fonas, šaltasis metų laikas ir aukštos energetinių išteklių kainos. Kita vertus, besipildanti butų pasiūla rodo, kad ir kiti vystytojai tiki, jog rinkos sulėtėjimas – laikinas. Apie sugrįžimą į sveiką rinkos aktyvumą galėsime kalbėti, kai nusistovės aiškumas dėl šalies ekonominės situacijos, geopolitinės aplinkos ir palūkanų normų.“
