Vis dėlto nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad padėtis šioje miesto dalyje keičiasi: kultūrinį gyvenimą pagyvino visuomenei atverta Lukiškių kalėjimo teritorija, dar daugiau gyvybės suteikti turėtų A.Goštauto gatvės pastatų komplekso konversija, po kurios čia įsikurs 4 tūkst. ministerijų darbuotojų, o nemaža dalis patalpų bus skirtos paslaugų verslui.
Vis dėlto patalpų, kuriose galėtų įsikurti paslaugas teikiančios įmonės, teritorijoje yra labai mažai.
Miestui ši Gedimino prospekto dalis labai svarbi – čia įsikūrę du Seimo pastatai ir Seimo viešbutis, įvairios valstybinės įstaigos, mokyklos, darželiai, keli biurų pastatai, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lukiškių kalėjimas. Pačiame Gedimino prospekte veikia kelios prabangių drabužių ir aksesuarų parduotuvės.
Vis dėlto patalpų, kuriose galėtų įsikurti paslaugas teikiančios įmonės, teritorijoje yra labai mažai. Į biurų darbuotojus orientuotų paslaugų verslai siekia įsikurti verslo centrų pastatuose arba šalia jų ir čia patalpos būna išnuomojamos pirmiausiai, jos dažniausiai turi didelę paklausą bei ribotą pasiūlą, sako Erika Šukytė, nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ nuomos projektų vadovė.
Pasak jos, patalpų vystyti paslaugų verslą, kai orientuojamasi į aukštesnes nei vidutinės ir aukštas pajamas turinčių klientų segmentą, paklausa Vilniaus centre yra didelė.
„Paklausa paslaugų verslo patalpų nuomai ir lokacijai priklauso nuo to, į kurį gyventojų segmentą orientuojasi paslaugos teikėjas. Didžiausią paklausą turi mažos (iki 100 kv. m) ir vidutinio dydžio patalpos (iki 300 kv. m). Šiandieninę panašių plotų pasiūlą nuomai galiu vertinti kaip ribotą arba mažą. Tad verslui išties nėra lengva atrasti patalpas, labiausiai tinkamas teikiamai paslaugai“, – teigia E.Šukytė.
Pašnekovė sako, kad skirtingas paslaugas teikiantys verslai turi specifinių reikalavimų. Pavyzdžiui, verslui dažniausiai tinkamas yra tik pirmasis pastato aukštas, patalpos turi turėti atskirą įėjimą iš pagrindinės gatvės, turi būti užtikrinamas žmonių srautas, automobilių stovėjimo vietos.
Įžvelgia ministerijų miestelio perspektyvas
Kaip pasakoja A.Goštauto konversijos projekto architektai, vystant teritoriją planuojama viešajai paskirčiai maksimaliai išnaudoti visas lauko erdves, įrengti alėjas, skverus, aikštes renginiams, reprezentacinę aikštę.
Verslui skirtose patalpose pirmuosiuose pastatų aukštuose, anot jų, galėtų įsikurti kavinės, parduotuvės, kirpyklos, medicinos ir grožio įstaigos, kiti smulkūs verslai. E.Šukytė mano, kad Goštauto kvartalo konversija miestui suteiks dvigubos naudos.
Pirmiausia, anot jos, ministerijų būstinių kompleksas šią miesto zoną smarkiai pagyvins, ji turi perspektyvų tapti net traukos centru, išlyginti žmonių srautą Gedimino prospekte.
„Naujasis valstybės biurų kompleksas taip pat suteiks galimybę seniems pastatams, iš kurių išsikels esamos ministerijos, atgimti naujoms funkcijoms.
Tiek ministerijų biurų komplekse, tiek senuosiuose ministerijų atsilaisvinančiuose pastatuose, kurie bus prikelti naujam gyvenimui – ar tai bus būstas, ar administraciniai pastatai, tikėtina, kad pirmieji aukštai bus skirti prekybai ir paslaugoms, tad Vilniaus miesto centrinėje dalyje padaugės galimybių kurtis verslams bei aptarnauti naujai įsikūrusius gyventojus, įmones ir miesto svečius tose teritorijose“, – teigia E.Šukytė.
Žmonių traukos centruose arba šalia jų visų pirma siekia įsikurti įmonės, teikiančios maitinimo, kavinių ar kitas spontaniško įsigijimo paslaugas. Pagrindinis jų tikslas – būti matomiems visam tos miesto zonos žmonių srautui.
„Panašios specifikos verslai konkuruoja norėdami išsinuomoti patalpas traukos zonose ir dažnai atsiduria situacijose, kai ne nuomininkas renkasi patalpas, bet nuomotojas sprendžia, kuriam iš potencialių nuomininkų jas išnuomos“, – pastebi E.Šukytė.
Puiki proga griebti patalpas
Saulius Galdikas, ne vieno sostinėje gerai žinomo baro – „Gringo“, „Piano Man“, „Sparta“ vadovas, sako, kad šiuo metu miesto centre gerų vietų naujiems maitinimo verslams praktiškai nėra.
Jo nuomone, A.Goštauto kvartalas maitinimo verslus turėtų sudominti, o pirmiausia į patalpas biurų pastatų pirmuosiuose aukštuose dėmesį turėtų atkreipti kavinės, jų tinklai, taip pat dienos pietus siūlantys restoranai, picerijos.
Natūralu, kad daugelis maitinimo verslų nori atsidaryti ten, kur yra daugiausia žmonių.
„Natūralu, kad daugelis maitinimo verslų nori atsidaryti ten, kur yra daugiausia žmonių. Jei staiga kažkokioje vietoje atsiranda keturi tūkstančiai žmonių, žinoma, kad verslą tokia vieta domina. Tačiau tokių vietų praktiškai nėra, visos jau yra užimtos. O jei ir yra, tai jos išgraibstomos senesniems verslams net nespėjus išsikraustyti“, – sako A.Galdikas.
Tiesa, jo nuomone, vakarinio gyvenimo paslaugų siūlytojų nauji biurų centrai taip smarkiai nevilioja. Visų pirma dėl to, kad Vilnius nėra itin didelis miestas, jam pakanka poros didesnių pasilinksminimo traukos vietų.
Mindaugas Kulbokas, tarptautinės NT paslaugų bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalyse, mano, kad ministerijų biurų kompleksas gali susilaukti ne tik maitinimo įstaigų dėmesio.
„Banko filialas ar skyrius, paštas ir paštomatai, grožio salonai ir kirpyklos, krautuvėlės ir kavinės – visa tai sukurs šalia biurų reikalingą ekosistemą. Kaina, kurią moka biurų ekosistemoje dalyvaujantys verslai, nematuojama vien tik eurais už kvadratinį metrą. Labai svarbi ir pridėtinė vertė, kurią jie sukuria biurų kvartalui“, – mano M.Kulbokas.
Nepamirš ir gyvenamųjų patalpų
Viena vertus, pačiame kvartale didžioji dalis pirmo aukšto patalpų yra numatyta viešas paslaugas teikiančioms įmonėms kurti, antra vertus – aplink Gedimino prospektą ministerijos atlaisvins daug pastatų, dalis jų bus pritaikyti verslui, dalis taps būstais.
Miesto vystytojai sako, kad primirštas sostinės vietas atgaivinti turėtų ne tik verslas, bet ir gyventojai. Vilniaus vyr. architektė Laura Kairienė mano, kad sostinei trūksta gyvenamųjų namų Senamiestyje, Naujamiestyje, centre.
„Jeigu ši zona paliekama tik darbui ir turistams – tai yra nykstančio miesto požymis. Urbanistine prasme, miestui sveika turėti kuo daugiau gyvenamosios paskirties pastatų ir tai itin aktualu Gedimino prospekto bei aplinkinių jo zonų atkarpoje už Lukiškių aikštės. Po darbo valandų ji apmirusi, o gyvybė ir atsiranda iš teisingos proporcijos tarp darbo, viešos paskirties ir gyvenamųjų objektų“, – mano architektė.
