Tai patvirtina naujausi Valensijos notarų asociacijos statistiniai duomenys.
Praėjusieji metai buvo tie, per kuriuos iš viso 31 691 užsienio pilietis įsigijo nekilnojamąjį turtą provincijoje, t. y. 47,4 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Tai yra naujas absoliutus rekordas.
„Nestabili situacija paskatino pirkėjų iš Rytų susidomėjimą“, – sako Bendrijos notarų dekano pavaduotojas Delfínas Martinezas iš Alikantės.
Dešimtyje Rytų šalių, apie kurias notarų statistikoje pateikiami išskaidyti duomenys, iš viso buvo sudaryta 6 213 sandorių, t. y. daugiau nei dvigubai daugiau nei 2021 m. ar 2019 m., prieš prasidedant pandemijai. Tokiu būdu Rytų europiečiai sudarė beveik 20 proc. visos tarptautinės Alikantės nekilnojamojo turto rinkos, o tokio skaičiaus jie niekada anksčiau nebuvo pasiekę.
Nenuostabu, kad viena iš tautybių, kurių sandorių skaičius išaugo labiausiai, buvo ukrainiečiai, kurie 2021 m. Alikantėje įsigijo 376 būstus, o 2022 m. – 1036, t. y. beveik tris kartus daugiau. Tačiau būtent lenkai užfiksavo didžiausią sandorių skaičių: jie nupirko 2 217 būstų, todėl Alikantės nekilnojamojo turto agentams jie yra penkta pagal svarbą tarptautinė rinka, aplenkdami, pavyzdžiui, tokius įsitvirtinusius užsieniečius, kaip švedai.
Iš tikrųjų lenkai tapo gausiausiais užsienio pirkėjais Benidorme ir antrais pagal gausumą Torevjechoje bei Santa Poloje.
Palyginti 2021 ir 2022-uosius, rumunų nupirktų skaičius padvigubėjo – iki 818, lietuvių – patrigubėjo nuo 180 iki 557 sandorių.
Palyginti 2021 ir 2022-uosius, rumunų nupirktų butų skaičius padvigubėjo – iki 818, lietuvių – patrigubėjo nuo 180 iki 557 sandorių. Latviai Kosta Blankoje įsigijo 130 namų, estai – dar 110.
Sankcijos neužkerta kelio pirkti būstą
Padaugėjo ir NT įsigijusių Rusijos piliečių, nepaisant Europos Sąjungos nustatytų apribojimų pinigų pervedimui iš Rusijos bankų ir sustiprintos kontrolės.
„Buvo sudėtingiau, bet jie rado būdą, kaip tai padaryti“, – pripažįsta D.Martinezas, pabrėždamas, kad šie apribojimai neturi įtakos pinigams, kuriuos šie piliečiai jau laiko, pavyzdžiui, ES bankuose.
Notarų biurų duomenimis, pernai rusai provincijoje nusipirko 1 113 nekilnojamojo turto objektų, t. y. 28,9 proc. daugiau, nei 2021-aisiais.
