Priežastys, kodėl renkamės nuomotis, o ne pirkti būstą, gali būti įvairios: neturėjimas pakankamai santaupų pradiniam įnašui ar įmokoms mokėti, dėl EURIBOR dydžio sumažėjusios maksimalios pasiskolinti sumos galimybės, nenoras prisirišti prie konkrečios gyvenamosios vietos ar neapibrėžtumas dėl geopolitinės situacijos. Naujai atlikta apklausa parodė, kad būstą šiuo metu nuomojasi 11 proc. Lietuvos gyventojų.
„Tačiau dauguma jų norėtų tapti nebe nuomininkais, o būsto savininkais, jei tik mėnesinė būsto paskolos įmoka būtų lygi būsto nuomai. Tokiu atveju butą ar namą sau norėtų įsigyti 88 proc. respondentų, – pastebi E.Jurevičius. – Tik nedidelė dalis gyventojų nurodo, kad norėtų ir toliau nuomotis, o nuosavo būsto nepirkti. Tokios nuomonės laikosi vos 9 proc. nuomininkų.“
Nors iš apklausos duomenų matoma, kad dauguma žmonių norėtų įsigyti būstą, o ne jį nuomotis, jei mėnesio išlaidos išliktų tokios pačios, ši pageidaujama situacija ne visada sutampa su nekilnojamojo turto rinkos realijomis, sako ekspertas.
„Kaip pastebima iš respondentų atsakymų, vidutinė nuomos kaina, neįskaitant komunalinių paslaugų, šiuo metu yra apie 400 eurų. Tai prilygsta mėnesinei būsto paskolos įmokai už standartinį vieno kambario butą. Tačiau norintiems turėti dviejų kambarių būstą, mėnesinė paskolos įmoka yra gerokai didesnė – apie 700 eurų. Ir nors EURIBOR palūkanų norma palaipsniui mažėja ir suteikia geresnes sąlygas įsigyti nuosavą būstą, tai visgi nereiškia žemesnių nuomos kainų. Nuomos kainas dažniausiai diktuoja paklausos ir pasiūlos santykis“, – sako E.Jurevičius.
Eksperto teigimu, esant didelei paklausai, remiantis praeities tendencijomis, ne auga nuomos kaina, o nuomotojai tampa išrankesni nuomininkų atžvilgiu. Tačiau pokyčių nuomos pasiūloje taip pat galima sulaukti, kadangi mažėjančios būsto paskolų palūkanos traukia investuotojų, kurie paskutiniaisiais metais daugiau žvalgėsi į kitas investavimo priemones, dėmesį.
