„Tikslai yra dar daugiau ambicingi, tai yra apie tūkstantį renovuotų namų kasmet, bet tas tikslas nėra pasiekiamas, yra dar papildomi iššūkiai, tai dėl to ir buvo priimtas sprendimas, kad visos tos paraiškos, kurios buvo pateiktos kokybiškai, kurioms buvo galima skirti finansavimą, surasti lėšų ir tenkinti šitą poreikį“, – LRT radijui pirmadienį teigė G.Dargužas.
Anot jo, pagrindinės problemos, dėl kurių neįgyvendinamas tikslas kasmet renovuoti tūkstantį namų – lėšų trūkumas ir gyventojų apsisprendimas.
„Tinkamas lėšų suradimas yra opus klausimas ir jeigu žiūrėti istoriškai, tai turbūt visi vieni ar kiti finansavimo šaltiniai jau buvo pritraukti arba pasižiūrėti, (...) kita vertus, gyventojų apsisprendimas dalyvauti renovacijoje vėlgi banguoja, jeigu žiūrime kokie yra pokyčiai ir kaip keičiasi reikalavimai ir lūkesčiai, reikia pripažinti, kad vėlgi, jie auga, renovacija buvo prasidėjusi nuo C energinės klasės, o dabar renovacijai mes jau nebekeliame tokio tikslo, mažiausia yra nuo B energinio efektyvumo klasės“, – sakė G.Dargužas.
„Kompleksiškai vertinant, programa juda, rezultatai nėra blogi, o šiai dienai mes turime apie keturis tūkstančius daugiabučių, kurie yra renovuoti, šiuo metu yra įgyvendinami 700 daugiabučių modernizavimo projektų, kuriuose vyksta rangos darbai, bet žiūrint ir daugiabučių kiekį, ambicijas, tai yra dar kur judėti į priekį“, – teigė jis.
Iš daugiabučių atnaujinimo projektų beveik trečdalį planuojama įgyvendinti trijuose didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje (60), Kaune (46) bei Klaipėdoje (26). Taip pat aktyvumu išsiskyrė Marijampolės (28) ir Tauragės rajono (21) savivaldybės.
Visų projektų vertė 445 mln. eurų.