Iki šiol 2023 m. lapkričio pabaigoje rinkai pasiūlyta 199 600 butų. Tai yra 7,1 proc. mažiau nei prieš metus, kai per pirmuosius 11 mėnesių rinkoje atsirado 214 000 butų. Tačiau daugiamečių rezultatų fone tai yra labai geras rezultatas, nes jis yra trečias didžiausias per šį šimtmetį. Kaip rodo Lenkijos centrinės statistikos tarnybos duomenys, geresni buvo tik 2022 ir 2021 m.
Tačiau būsto deficitas rinkoje vis dar jaučiamas, o tai lemia vis didėjančias nekilnojamojo turto kainas.
„Lenkija jau daugelį metų stato praktiškai daugiausiai Europoje, mes pirmaujame. Tačiau reikia nepamiršti, kad iš komunistinio režimo paveldėjome tragišką būsto situaciją, 1990 m. turėjome mažiausiai butų vienam gyventojui tarp regiono šalių“, – pabrėžia Pilietinės plėtros forumo ekonomikos analitikas Gabrielis Hawrylukas.
Iš šiemet 199 000 būstų didžioji dalis – 123 000, arba 62 proc. – pastatė vystytojai. Individualiems investuotojams teko 36,5 proc. rinkos, t. y. jų užsakymu buvo pastatyta 72,8 tūkst. naujų būstų. Likusius 4 tūkst. būstų sudarė kooperatiniai, komunaliniai ir socialiniai nuomojami būstai.
Pasiūla vis dar neatitinka paklausos
Šiais metais neabejotinai Lenkija peržengs 200 tūkst. pristatytų naujų būstų ribą, kuri iki 2019 m. buvo absoliučiai nepasiekiamas rezultatas šalies statybos pramonei.
Ar tokia didelė butų pasiūla lems nekilnojamojo turto kainų mažėjimą? G.Hawrylukas tuo abejoja.
„Žinoma, daugiau būstų statyba padeda būsto kainoms augti lėčiau nei pajamoms, tačiau, deja, tokios schemos kaip „2 proc. saugi paskola“ arba – tikėkimės, kad neįvyks būsimoji „0 proc. paskolos“ programa, kuri tik didintų paklausą ir keltų kainas, o pasiūla ne taip greitai prisitaiko prie paklausos“, – aiškina jis.
15min primena, kad Lenkijoje veikia Vyriausybės programa, kurios metu pirmą kartą nekilnojamojo turto (NT) objektą savo gyvenime perkantys asmenys dešimtmečiui gali fiksuoti 2 proc. palūkanas. Mažėjant būsto įperkamumui, o palūkanoms išaugus iki aukščiausio lygio per pastaruosius porą dešimtmečių, Lenkijos valdžia nusprendė sukurti programą, siekiantiems įsigyti pirmąjį būstą.
Kaip neseniai pranešė Lenkijos bankų asociacija, 2023 ir 2024 m. programai „Saugus 2 proc. kreditas“ subsidijoms skirtos lėšos jau išnaudotos. Bankai pasirašė 52 000 sutarčių už 959 mln. zlotų, o dvejų metų programos biudžetas – 941 mln. zlotų.
Atsigavimo ženklai
Centrinė statistikos tarnyba taip pat renka duomenis apie išduotų leidimų statyti naujus butus ir pradėtų statybų skaičių. Tai leidžia labai tiksliai įvertinti, kiek būstų bus baigta statyti per artimiausius kelerius metus.
Abiejose kategorijose, palyginti su praėjusiais metais, pastebimas sulėtėjimas. Sausio-lapkričio mėn. investuotojai pranešė apie norą pastatyti 219 000 naujų būstų (net 21,1 proc. mažiau nei prieš metus), o apie pradėtas statybas – 175 000 būstų (8,3 proc. mažiau).
Tačiau teigiamai vertintinas paties lapkričio mėn. rezultatas. Praėjusį mėnesį investuotojai pradėjo statyti 16 100 būstų (net 32,9 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį) ir gavo leidimus statyti dar 20 700 būstų (6,8 proc. daugiau nei prieš metus).
Rinkos atsigavimui, be kita ko, įtakos turi gerėjanti ekonomika, mažėjančios palūkanų normos ir geresnės vartotojų, t. y. būsimų būsto pirkėjų, perspektyvos. Pasak G.Hawryluko, tikimasi, kad ši tendencija išliks ir artimiausiais mėnesiais.
