Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Artėja palūkanų augimo metas: ar dėl to gali pigti būstas?

Tikėtina, kad jau kitų metų rudenį Europos centrinis bankas (ECB) padidins bazinę palūkanų normą, taigi pabrangs ir būsto paskolos. Dalis gyventojų bando įšokti į mažų palūkanų traukinį ir būstui pasiskolinti dabar, kiti laukia ir tikisi, kad pabrangus paskoloms butų kainos sumažės. Kokia tikimybė?
Statybos
Statybos / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Būsto paskolų palūkanos ir taip pamažu auga, nelaukdamos ECB sprendimo. Didinti bazines palūkanų normas gali būti nuspręsta jau rudenį. Ieškantys būsto svarsto, ar jį pirkti dabar, dar esant mažai palūkanų normai, ar laukti jos didinimo, viliantis, kad dėl brangesnių paskolų sumažės jų paklausa. O, esant mažesnei būsto paklausai, jis gali ir atpigti.

Būsto kainos gali augti net ir mažėjant įperkamumui

Socialiniame tinkle „LinkedIn“ tarp NT analitikų užvirė diskusija, ar geriau pirkti būstą dabar, o galbūt pirkėjas gali išlošti iš netrukus augsiančių palūkanų. Vienas iš NT ekspertų pateikė savo skaičiavimus, kaip augančios palūkanos gali būti naudingos pirkėjui. Jis pateikia Švedijos pavyzdį – ten sugriežtinus paskolų išdavimą būsto kainos sumenko 10 proc. Taigi esant didesnėms palūkanoms, bet mažesnėms butų kainoms, vartotojas vis tiek sutaupo.

Į nuomonę sureagavo Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis. Jo vertinimu, istorija neparemia teiginio, kad augant palūkanoms mažėja NT kaina.

NT kainų augimas, jo teigimu, yra nulemtas paklausos, augančių gyventojų pajamų, pozityvių vartotojų lūkesčių dėl ateities.

Vaidotas Šumskis
Vaidotas Šumskis

„Šių veiksnių visuma lemia, kad būsto kainos palūkanų augimo laikotarpiu auga nepaisydamos dažnu atveju menkstančio būsto įperkamumo, o gyventojai kiek prastesnį esamo laikotarpio būsto įperkamumą (palyginti su buvusiu, pvz., prieš metus) dažnu atveju linkę pateisinti ir kompensuoti tikėtinai didėsiančiomis pajamomis ateityje (lūkesčiai)“, – aiškino analitikas.

Jis kalba apie du palūkanų augimo ciklus, buvusius 1999-2001 ir 2005-2008 metais. Pirmuoju laikotarpiu bazinės palūkanos euro zonoje buvo padidintos nuo 1,5 iki 3,75 proc.

„Pirmasis palūkanų padidinimas įvyko 1999 m. lapkritį, kainų augimui eurozonoje paspartėjus nuo tų metų birželį buvusių 0,9 proc. iki 1,3 proc. spalį. Atkreiptinas dėmesys, kad palūkanos buvo padidintos nelaukiant ECB užsibrėžto tikslo – palaikyti kainų stabilumą, metinei infliacijai pasiekus artimą 2 proc. lygį. Šis palūkanų augimo ciklas baigėsi 2001 m. gegužės mėn. sumažinus palūkanų normą nuo 3,75 iki 3,5 proc., o metinei infliacijai siekiant 2,7 proc.“, – aiškino analitikas.

Būsto kainos, augant palūkanoms, tuo laikotarpiu, remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skaičiavimais, augo 9-ose šalyse iš 11-os (sumažėjo Suomijoje ir Austrijoje). Apskritai šiuo laikotarpiu būstas pabrango 7,8 proc.

Akivaizdu, kad pirkėjai, laukę bent dešimtadaliu mažesnių būsto kainų palūkanų augimo ciklo metu, liko it musę kandę iš esmės visose euro zonos šalyse, – pasakoja analitikas.

Labai panašias tendencijas jis įžvelgia ir nuo 2005 iki 2008 m.: „Pirmasis bazinių palūkanų padidinimas nuo tuo metu rekordiškai mažų 1 proc. palūkanų iki 1,25 proc. įvyko 2005 m. gruodį, metinei infliacijai eurozonoje siekiant 2,3 proc. Ciklas baigėsi 2008 m. lapkritį, kai, vyraujant slogioms pasaulinės krizės nuotaikoms, bazinės palūkanos eurozonoje buvo sumažintos nuo 3,25 iki 2,75 proc.“

2005-2008 m. palūkanų augimo ciklo metu, aiškina analitikas, būstas euro zonoje pabrango 10,9 proc., o kainų kritimas užfiksuotas tik 2-jose šalyse: Vokietijoje ir Portugalijoje.

„Akivaizdu, kad pirkėjai, laukę bent dešimtadaliu mažesnių būsto kainų palūkanų augimo ciklo metu, liko it musę kandę iš esmės visose euro zonos šalyse“, – aiškino analitikas.

Panašios nuomonės laikosi ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis apskritai pataria, ieškantis būsto, ne spėlioti palūkanų normas ir būsto kainas, bet įvertinti savo pajamas.

Pataria nespekuliuoti

Palūkanų normų kėlimas negarantuoja, kad mažės būsto kainos. Jeigu atsimintume 2006-2007 metus, tai tuo metu palūkanų normos didėjo, bet kainos būsto Lietuvoje ir daugelyje kitų pasaulio valstybių kilo gana sparčiai, – 15min sakė N.Mačiulis.

„Palūkanų normų kėlimas negarantuoja, kad mažės būsto kainos. Jeigu atsimintume 2006-2007 metus, tai tuo metu palūkanų normos didėjo, bet kainos būsto Lietuvoje ir daugelyje kitų pasaulio valstybių kilo gana sparčiai“, – 15min sakė N.Mačiulis.

Jis, kaip ir Lietuvos banko analitikas, akcentavo, kad būsto kainoms labai didelę įtaką daro tokie veiksniai kaip pajamų augimas, nedarbo lygis, lūkesčiai dėl ateities. Todėl pasakyti, kad dėl augsiančių bazinių palūkanų normų mažės NT kainos, negalima.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Nerijus Mačiulis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Nerijus Mačiulis

„Bandymas atspėti, kada kainos bus mažesnės ir kada yra geriausias metas pirkti, bet kuriuo atveju jau yra tam tikra spekuliacija. Tokie pasvarstymai tinka gyventojams, kurie perka ne pirmąjį savo būstą ir žiūri į įsigijimą kaip į investiciją, tikisi iš to gauti nuomos pajamas, uždirbti didžiausią grąžą“, – kalbėjo analitikas.

Spėlioti NT kainų jis nerekomenduoja šeimai arba asmenims, kurie nori pirkti būstą sau.

„Su tokiais bandymais pataikyti nusipirkti geriausiu momentu gali tekti ilgą laiką būti be būsto ir nuomotis jį, ir tikrai niekas negarantuoja, kad pavyks nusipirkti būtent tuo metu, kai būstai bus pigiausi“, – sakė jis.

Ekonomisto vertinimu, žiūrint į dabartinį būsto įperkamumo indeksą – atlyginimų ir butų kainų santykį – matome, kad nėra prielaidų nei sparčiam tolimesniam kainų didėjimui, nei kainų kritimui tokiam, koks buvo 2008-2009 metais.

„2008 metų pradžioje būstas buvo akivaizdžiai pervertintas ir kainos buvo išaugusios labai neadekvačiai, labai neproporcingai gyventojų pajamoms. Tik sumažėjus galimybėms pasiskolinti, būstas iškart tapo nebeįperkamas ir nebepatrauklus. Bet šiuo metu panašaus disbalanso nematome“, – pabrėžė ekonomistas.

Jis pasakojo, kad pastaruosius kelerius metus butų kainos didėjo labai panašiai, kaip augo ir vidutinis atlyginimas šalyje. Pasak jo, 2005-2008 metais žmonės pirko būstus dažnai neturėdami savo pinigų, neįvertinę, ar prašoma kaina už vieną ar kitą objektą yra adekvati.

„Buvo perkama už bet kokią kainą. Panašios situacijos nėra šiuo metu. Jeigu nebus jokios didesnės pasaulinės krizės, kurią galėtų sukelti prekybos karai, tikėtinas labai nuosaikus NT rinkos vystymasis, nebus nei didelių kainų šuolių, nei didelių kritimų“, – aiškino N.Mačiulis.

Jeigu nebus jokios didesnės pasaulinės krizės, kurią galėtų sukelti prekybos karai, tikėtinas labai nuosaikus NT rinkos vystymasis, nebus nei didelių kainų šuolių, nei didelių kritimų, – aiškino N.Mačiulis.

„Tiems, kas spekuliuoja ir nori nusipirkti kuo pigiau, dabar jau nėra tinkamiausias metas. Prieš penkerius metus būstas buvo gerokai pigesnis. Ir dabar ta kaina, kuri vyrauja rinkoje, yra daug arčiau fundamentalios vertės. Tai reiškia, kad didelių pelnų jau sunku tikėtis“, – pridūrė analitikas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos