Naujai paskelbtame tyrime tyrėjai pirmą kartą nustatė šį įvykį naudodamiesi robotų teleskopų tinklu „Atlas“, rašo leidinys „The Independent“.
Teleskopai Havajuose, Čilėje ir Pietų Afrikoje kiekvieną naktį skenuoja visą matomą dangų ir ieško bet kokio judančio ar besikeičiančio ryškumo objekto.
Praėjus kelioms dienoms po sprogimo, pavadinto AT2022aedm, užfiksavimo, tyrėjai Čilėje esančiu Naujųjų technologijų teleskopu gavo daugiau duomenų ir nustatė, kad šis sprogimas nepanašus į jokią žinomą supernovą.
Tolesni duomenys iš viso pasaulio observatorijų parodė, kad sprogimas išblėso ir atvėso daug greičiau, nei tikėtasi.
Karalienės universiteto Matematikos ir fizikos mokyklos daktaras Mattas Nichollas teigė, kad jie jau daugiau nei dešimtmetį medžioja galingiausius kosminius sprogimus, ir pridūrė, kad šis sprogimas yra vienas iš ryškiausių, kokius kada nors yra matę.
„Paprastai labai ryškios supernovos ryškumas per mėnesį išblėsta iki pusės didžiausio ryškumo. Per tiek pat laiko AT2022aedm išblėso iki mažiau nei vieno procento savo didžiausio ryškumo – ji iš esmės išnyko“, – sakė jis.
Sprogimo vieta taip pat buvo apibūdinta kaip netikėta.
Dr. Shubhamas Srivastavas, taip pat iš Karalienės universiteto, pridūrė: „Mūsų duomenys parodė, kad šis įvykis įvyko didžiulėje raudonojoje galaktikoje, esančioje už dviejų milijardų šviesmečių. Tokiose galaktikose yra milijardai žvaigždžių, tokių kaip mūsų Saulė, tačiau jose neturėtų būti pakankamai didelių žvaigždžių, kurios galėtų baigtis supernovos sprogimu.“
Komanda peržiūrėjo istorinius duomenis ir rado tik du kitus kosminius įvykius 2009 ir 2020 m., pasižyminčius panašiomis savybėmis.
Dr. M.Nichollas paaiškino, kad šią naują sprogimų klasę mokslininkai pavadino „Šviesos greitaisiais aušintuvais“ (angl. Luminous Fast Coolers, LFC). Pavadinimas siejamas su tuo, kokie ryškūs jie yra ir kaip greitai išblunka bei atvėsta.
„Bet iš dalies taip pat ir todėl, kad aš ir kai kurie kiti tyrėjai esame dideli Liverpulio futbolo klubo gerbėjai. Malonus sutapimas, kad mūsų LFC, atrodo, renkasi raudonas galaktikas“, – juokavo mokslininkas.
Jis teigė, kad labiausiai tikėtinas šio reiškinio paaiškinimas yra juodosios skylės susidūrimas su žvaigžde.
Mokslinis straipsnis paskelbtas žurnale „The Astrophysical Journal Letters“.
