Kaip teigia Turto bankas, parduodamas butas yra 1961 m. statybos name, ketvirtame aukšte iš keturių. Vidaus apdaila nusidėvėjusi: grindys – medinės lentos, sienos ir lubos – dažytos. Langai – paprastų medinių rėmų.
Iš įkeltų nuotraukų matyti, kad naujiems šeimininkams reikės ir gerokai apsikuopti. Vidury kambario mėtosi batas, lova neklota, išmėtyta daugybė daiktų.
Yra visos komunikacijos: elektra, komunalinis vandentiekis ir kanalizacija, miesto centrinis šildymas. Tiesa, bendrabučio tipo bute atskiro tualeto nėra – juo reikės dalintis su kitais namo gyventojais, taip pat kaip ir virtuve.
Netoliese yra parduotuvė, degalinė, mokyklos, vaikų darželiai, kiti komerciniai, administraciniai, maitinimo ir paslaugų paskirties objektai. Privažiavimas asfaltuotomis miesto gatvėmis. Gatvės apšviestos, įrengti šaligatviai, nurodo Turto bankas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Pigiausias būstas: galima rasti butą ir už 50 eurų, tik, ar imtumėt tokį, net jei duotų nemokamai?
„Pigiausi būstai – mažiausiai patraukliose vietose“
Kaip pastebi Tomas Sovijus Kvainickas, bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas, turto vertė ir kaina priklauso nuo 3 svarbiausių veiksnių: „vietos, vietos ir dar kartą vietos“. Vien šis posakis, pasak jo, sufleruoja, kad pigiausi būstai yra mažiausiai patraukliose vietose.
„Lietuvos mastu tai būtų didžiausią gyventojų sumažėjimą patyrę miesteliai bei kaimai. Miestų ribose didžiausią įtaką vertei ir kainai turi atstumas nuo miesto centro, socialinė demografija, dominuojanti architektūra kaimynystėje, vaizdas pro langus ir t. t. Žinoma, nors vieta ir yra svarbiausia ir nepakeičiama turto savybė, nes jo tiesiog negalima perkelti, tačiau tikrai ne vienintelė“, – teigia T.S.Kvainickas.
„Ober–Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis paantrina, kad iš esmės būsto kaina priklauso nuo jo vietos, pastato būklės ir patalpų įrengimo lygio.
„Bet jeigu kalbėtume apie pigiausius būstus šalyje, tai didžiausią dalį būsto vertės sudarys jo įrengimo lygis. Pavyzdžiui, galite įsigyti prastos būklės butą už 5–10 tūkst. eurų, tačiau jo naujas įrengimas gali kainuoti dar mažiausiai 2–3 kartus tiek, kiek kainavo pats butas. Todėl ieškodami pigiausio varianto reikia susitaikyti su tuo, kad bus reikalingos pakankami didelės investicijos į pastato atnaujinimą ar patalpų įrengimą. Geros būklės būsto net ir pačiame atokiausiame šalies regione neįsigysite“, – perspėja R.Reginis.
Svarbus rodiklis, pasak T.S.Kvainicko, pastato požymiai – ar tai daugiabutis, ar bendrabutis, ar buvusi gyvenamajai veiklai pritaikyta gamykla. Sąlyginai lengvai keičiami požymiai, pažymi jis, yra suplanavimo sprendimai ir būsto apdaila.
„Pigiausi objektai Vilniuje bei kituose didmiesčiuose yra buto dalys, kurios dažniausiai parduodamos, kai nesusitariama dėl palikimo dalybų. Taip pat – ypač prastos būklės bendrabučių kambariai ar butai dažniausiai pavojingos būklės mediniuose pastatuose be konsolidacijos galimybių. Tokie būstai kainuoja iki ar apie 30 tūkstančių eurų. Mažesniuose miestuose – dar pigiau. Įsigyti prastos būklės būstą čia galima ir už kelis tūkstančius eurų, tačiau be kapitalinio remonto vargu, ar įmanoma ten būtų gyventi“, – svarsto T.S.Kvainickas.
„Reala“ vadovaujantis partneris Antanas Kišūnas antrino, kad regionuose bei kaimo vietovėse, kaip ir didmiesčiuose, pigiausi butai yra bendrabutinio tipo namuose arba kelių butų mediniuose namuose.
