Tačiau kokį būstą žmonės Lietuvoje renkasi iš tiesų, komentuoja „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.
Lietuvos gyventojai vis dažniau keliasi gyventi į didžiuosius miestus, tai rodo tiek pastarųjų plėtra, tiek mažesni nekilnojamojo turto sandorių kiekiai mažesniuose miesteliuose ar kaimuose.
Tačiau, jei galėtų, neretas greičiausiai paliktų miesto šurmulį, kraustytųsi į mažesnę gyvenvietę, kurioje įsirengtų savo svajonių būstą. Dirbtinio intelekto įrankio „ChatGPT“ manymu, taip yra dėl to, kad lietuviai vertina tradicijas, gamtą ir paprastumą.
„ChatGPT“ įsitikinęs, kad lietuvių svajonių namas yra miško pakraštyje, netoli ežero arba jūros, su sodo sklypu daržovėms ir gėlėms auginti. Tokiame name yra tradicinių medinių elementų – natūralių medžiagų fasadas, statūs čerpiniai ar net šiaudiniai stogai, tačiau būdingi ir šiuolaikiniai elementai – dideli langai, erdvi terasa, kiemelis su kepsnine arba lauko židiniu. Taip pat tokiame būste svarbu ir efektyviai naudojama energija, todėl jame yra saulės kolektoriai bei gera šilumos izoliacija.
Lietuvių svajonių namo interjerą „ChatGPT“ įsivaizduoja su erdviais kambariais, kuriuose būtų kuo daugiau natūralios šviesos. Gali būti derinami modernūs baldai ir tradiciniai lietuviški dirbiniai, pavyzdžiui, austi tekstilės gaminiai, keramikos dirbiniai bei medžio drožiniai. Be to, pasak „ChatGPT“, daugelio lietuvių svajonių namuose būtų pirtis – ji atspindi kultūrinę pirties ritualų svarbą.
„Jei paprašytume „ChatGPT“ apskaičiuoti kainą tokio idealaus namo, tarkime 150 kv. metrų ploto būsto su sauna ir saulės baterijomis, dirbtinis intelektas pasiūlytų sumą nuo 255 iki 420 tūkst. eurų. Tačiau, žinoma, realybėje suma kitokia – tokio pat ploto vidutinės klasės visiškai įrengtas namas Vilniaus priemiestyje galėtų kainuoti apie tarp 500–600 tūkst. eurų, priklausomai nuo įrengimo, vietovės ir kitų veiksnių“, – sako E.Jurevičius.
Ekspertas priduria, kad pažvelgus į duomenis žmonių, įsigyjančių būstą su „Luminor“ banko būsto paskola, šalies gyventojai yra pasidalinę į dvi grupes.
„Vieni labiau linkę pirkti aukštesnės nei A klasės nekilnojamą turtą, tuo tarpu kita grupė renkasi lengviau įperkamą, D ar žemesnės energinės klasės būstą antrinėje rinkoje. Be to, dažniausiai gyventojai įsigyja ne nuosavą namą, o butą, kadangi įsigyti, įrengti ir išlaikyti jį kainuoja mažiau, įprastai jis arčiau miesto centro, kitaip tariant – praktiškesnis“, – sako ekspertas.
Taigi, anot E.Jurevičiaus, realybėje lietuvių būstai dažniausiai atrodo įvairiai – viskas atsiremia į poreikius ir finansines galimybes.
„Iš tiesų, kiekvieno iš mūsų svajonių namai yra vis kitokie, tad ir būdai jiems pasiekti gali būti skirtingi – galbūt svajonių namams įsigyti reikės pasiimti būsto paskolą, o gal kaip tik užteks šiek tiek atnaujinti esamus? Bet kuriuo atveju, svarbu atsakingai įsivertinti savo finansinę padėtį, nusistatyti realų biudžetą ir į visą procesą pažvelgti kūrybiškai“, – pataria E.Jurevičius.