Stebėkite metinę Lietuvos banko konferenciją čia:
Konferencijoje pranešimą skaitęs R.Reginis teigė, kad, remiantis turima statistika, matyti, kad būsto pardavimai lėtėja, o už jį norimos gauti kainos lūkesčiai kartais per dideli. Ką tuomet daryti? Pasiūlyti nuolaidą.
„Kai parduodu per daug lėtai ar neparduodu būsto išvis, reiškia, kad nustatyta nepagrįsta kaina. Kodėl nepasiūlius nuolaidos? Dabar sunku surasti projektą, kuris nesiūlytų, pavyzdžiui, nemokamos parkavimo vietos ar, tarkime, nemokėti palūkanų ir pan. Taip pervertintas būstas grąžinamas į realų lygį. Taip suaktyvinama rinka, o pirkėjas galvoja, kad turi apčiuopiamos naudos“, – kalbėjo R.Reginis.
Šarūnas Tarutis, CITUS investicijų ir analizės vadovas, antrino, kad žmonės dabar turi puikią progą pagauti akcijas.
„Žvalgantis į nekilnojamojo turto rinką galima surasti kažką naudingo, jei mums šiuo metu reikia būsto. Tik su akcijomis siūlau stebėti keletą lakmuso popierėlių. Šuo metu esame pardavimų skatinimo rinkoje, bet jei pamatysite akcijas, kad pirk vieną butą, gausi antrą dovanų, tai jau bus ne pardavimų skatinimas, o agonija. Tikiuosi, taip nebus“, – kalbėjo Š.Tarutis.
R.Reginis pabrėžė, kad plėtotojai šiuo metu susiduria su nemažai iššūkių ir yra priversti stabdyti plėtrą.
„Vilniuje šįmet yra 1500 butų, kurie pradėti statyti arba pradėti pardavinėti. Tai yra 25 proc. mažiau nei prieš metus ir tris kartus mažiau nei 2021 m.“, – palygino „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Be to, pasak jo, Lietuvoje per tris ketvirčius pradėtos statybos ir statybos leidimų išdavimo daugiabučiams statyti rodikliai sumažėjo 50 proc., gyvenamiesiems namams – 25 proc.
„Taigi lėtėja investicijos į statybas. Statybų įmonės sako, kad darbo dar turi, bet nesurenka užsakymų portfelio kaip anksčiau. Su problemomis susidurs ir statybų sektorius“, – perspėjo jis.
Pasak R.Reginio, mažiau statybų reiškia mažiau darbo visiems sektoriams, kurie susiję su NT: „Ir tiems, kurie skolina pinigus, ir baldų pramonei, ir interjero dizaineriams, statybininkams, turto vertintojams ir pan.“
Tad, ar tokioje situacijoje būsto kainų kritimas yra neišvengiamas?
„Dabar būstu domisi tie, kurie jį perka sau – gyventi, savo šeimai. Ir jų įperkamumo situacija iš tikrųjų yra gana sudėtinga. Tiek kainų prasme, tiek kredito sąlygų prasme. Nenuostabu, kad būsto sandorių skaičius yra žemas, nes matome, kad ketinančių įsigyti būstą yra žemiausias taškas per ilgą laikotarpį“, – konferencijoje kalbėjo „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, vyrauja lūkuriavimo nuotaikos, laukiama, matyt, tiek geresnių kreditavimo sąlygų, tiek geresnių kainų ar bent jau geresnio pasirinkimo.
„Per dvejus metus pirminės rinkos būsto realizacijos pokytis – 66 proc., antrinėje – 26 proc. Kritimas staigus ir nuoseklus. Naivu tikėtis, kad esant neigiamiems pokyčiams pavyks išvengti neigiamų tendencijų ir būsto kainų pokyčiuose. Galbūt artimu metu fiksuosime ir didesnius neigiamus kainų pokyčius“, – prognozavo R.Reginis. Tiesa, jis pridūrė, kad tai, ko gero, nebus didelės kainų korekcijos.
