Apie tai, kokia parama teikiama inovatyvių priemonių įgyvendinimui ir kokie svarbiausi tokių priemonių privalumai – pokalbis su BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus specialistu Rimu Kalvaičiu ir net du žaliosios energetikos šaltinius įsirengusios daugiabučių bendrijos „Dujotiekio 21“ pirmininku Dariumi Petrausku.
Kompensuoja dalį išlaidų
Pagal šiuo metu galiojančias Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos finansavimo taisykles, kiekvienas šioje programoje dalyvaujantis daugiabutis gali gauti valstybės paramą ne tik tradicinėms energinio efektyvumo didinimo priemonėms, bet ir pažangiems sprendimams.
„Jei statybos rangos darbai nupirkti iki 2015-03-31 ir baigti iki 2016-12-31 kompensuojama 40 proc. išlaidų, o darbai nupirkti po 2015-03-31 ir baigti po 2016-12-31 kompensuojama 35 proc. išlaidų skirtų atsinaujinančių energijos šaltinių, pavyzdžiui, saulės, geoterminės energijos ar kt., panaudojimui. Nuo 2017-01-01 parama bus 35 proc. ir vėliau dar gali mažėti – pasakoja BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus specialistas R. Kalvaitis.
Daugiabutyje įsirengus papildomą šilumos energijos šaltinį, galima ženkliai sumažinti centralizuotai tiekiamo šildymo kiekį, taip pat pasigaminti papildomos šilumos karštam vandeniui šildyti.
„Paprastai gyventojai renkasi atsinaujinančios energijos šaltinius kaip tradicinės šildymo sistemos papildymą. Šiuo metu pastebime, kad populiariausi – saulės kolektoriai, taip pat geoterminis šildymas. Tai, kiek papildomai šilumos bus pasigaminama savarankiškai, priklauso nuo projektavimo metu atliktos analizės ir skaičiavimų, tam įtakos turi ir gyventojų finansinės galimybės bei sprendimas, kokį žaliosios energetikos šaltinį norima panaudoti daugiabutyje. Šiuo metu yra keli pavyzdžiai, kai daugiabučiuose derinami keli skirtingi atsinaujinančios energijos šaltiniai“, – pastebi BETA specialistas.
Taupys ir žiemą, ir vasarą
Suderinti geoterminį šildymą ir saulės kolektorius nusprendė ir vienas iš daugiabučių Kaune. Skaičiuojama, kad šis namas po renovacijos, kuri bus netrukus baigta, turėtų sutaupyti apie 70–80 proc. šilumos energijos. Maždaug pusė šios šilumos sutaupyta dėl atsinaujinančių šaltinių panaudojimo.
Šio namo bendrijos pirmininkas Darius Petrauskas pasakoja, kad kelias iki pažangių sprendimų nebuvo trumpas.
„Mūsų daugiabutis – 1976 m. statybos, tad jeigu lauke būdavo apie 15 laipsnių šalčių, jausdavome, kad sienos butuose – ledinės. Nors remontavome namą savo jėgomis, apšiltinome stogą, atnaujinome šilumos mazgą, pastatui reikėjo rimtesnio atnaujinimo. Taip gimė renovacijos idėja. Pasiteiravau gyventojų, ar renkamės tradicinę renovaciją, ar bandome įdiegti ir atsinaujinančios energijos šaltinius. Paskaičiavome, kad įprasta renovacija padėtų mums sutaupyti tik maždaug pusę suvartojamos šilumos, o naudojant atsinaujinančią energiją, pavyktų sutaupyti beveik visą šilumą. Apsispręsti padėjo ir tai, jog investicijos į pažangias priemones sudarė apie 25 proc. bendros įprastos renovacijos sąnaudų vertės. Dabar mūsų pagrindinis šilumos šaltinis – geoterminis šildymas. Centralizuotą šildymo sistemą taip pat pasilikome – kaip alternatyvą“, – pasakoja D. Petrauskas.
Bediskutuojant apie galimus sutaupymus, pastebėta, kad daugiabutis galėtų sutaupyti ne tik išlaidas šildymui, bet ir karštam vandeniui. Todėl nuspręsta įsirengti ir saulės kolektorius. „Geoterminis šildymas ir saulės kolektorių sistema tarpusavyje labai gerai dera. Pirmiausia dėl to, kad saulės kolektoriai vasarą leidžia šiek tiek pailsėti geoterminei sistemai, o tai prailgina jos eksploatacijos laiką. Tad dabar taupysime ne tik žiemą, bet ir vasarą“, – džiaugiasi pašnekovas.
