Nors viešoje erdvėje sklando pasiūlymai, esą padedantys sutaupyti šilumos energijos – pavyzdžiui, naudoti mažiau karšto vandens, rečiau vėdinti patalpas ar sandariai užkamšyti langus – tokie sprendimai nepadeda išspręsti problemos, nes sutaupyta suma tebūna minimali. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ragina nepamiršti, kad norint žymaus rezultato, sprendimas galėtų būti senų daugiabučių renovacija.
„Galvojant apie šildymo sąskaitas, reikia įvertinti ne tik tai, kad laukia šalta žiema, bet ir nepamiršti pačio pastato būklės“, – sako APVA Pastatų energinio taupumo departamento vadovė Gintarė Burbienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad daugelis daugiabučių Lietuvoje yra pastatyti dar iki 1993 metų, jų inžinerinės sistemos susidėvėjusios, todėl gyventojai lieka neapsisaugoję nuo skersvėjų ir minusinės temperatūros.
Apšiltinti pastatai iš vidaus į išorę praleidžia kur kas mažiau šiluminės energijos. Tuo metu jei rekonstruojamas šilumos punktas, pakeičiamas šildymo sistemos vamzdynas ir radiatoriai – patalpų šildymas tampa dar efektyvesnis ir šildymo sistema reikalauja ženkliai mažiau energijos sąnaudų. Dėl šios priežasties, kompleksinė renovacija yra vienas iš efektyviausių sprendimų, padedančių atsikratyti net keliomis problemomis.
Per neapšiltintas sienas prarandama 38 proc. šilumos
Pasak Gintarės Burbienės, modernizuoti būstai užtikrina 50-60 proc. mažesnes sąskaitas, todėl, vis daugiau žmonių ima svarstyti savo namo renovaciją. Šiuo metu Lietuvoje kol kas renovuota apie 11 proc. energetiškai neefektyvių daugiabučių, todėl dar nemaža dalis gyventojų gyvena šilumos netaupančiuose būstuose.
Sandarios daugiabučių struktūros gali išsaugoti itin daug šilumos – APVA duomenimis, neapšiltintos pastato sienos gali būti priežastis, dėl kurios prarandama apie 38 proc. šiluminės energijos, o per stogą netenkama dar 11 proc. Jei būtų pakeisti visi daugiabučio langai, o balkonai įstiklinti, viduje būtų sulaikyta dar 30 proc. šilumos.
Kitas apšiltintų daugiabučių ir atnaujintos šildymo sistemos privalumas – komfortiškesnė temperatūra. Tai reiškia, kad gyventojai gali pagal individualius poreikius reguliuoti savo namų šilumą. Be to, atsiranda galimybė įsirengti mechaninę vėdinimo sistemą – rekuperatorius. Šie užtikrina, kad į namus patektų šviežias oras ir nebereikėtų atidarinėti langų, norint išvėdinti patalpas. Žiemą tai dar labiau prisideda prie šilumos taupymo.
Pataria nedelsti – kainos tik augs
Elektrėnų savivaldybėje esantis daugiabutis greitai bus pradėtas renovuoti, visgi jame gyvenantis Rimantas gailisi, kad šiam procesui pasiryžo tik dabar. Jis pastebi, kad anksčiau nusprendusiems renovuoti savo namus, tai kainavo pigiau. Pašnekovas perspėja, kad kuo ilgiau dels kiti gyventojai, tuo didesnės kainos jų lauks.
„Praėjusiais metais už šildymą mokėdavome 70-80 eurų, tada supratome, kad daugiau laukti nebegalime ir reikia greičiau pradėti namo renovaciją“, – pasakoja Rimantas.
Pašnekovas gyvena dujomis šildomame daugiabutyje, todėl dar nežino, kiek šiemet reikės mokėti už šilumą, greitai išeinančią per plonas sienas. Anot jo, name gyvena ir nedirbantys, ir pensijinio amžiaus žmonės, kuriems kainos už šilumą ypač skaudžiai atsiliepia asmeniniams finansams. Dėl šios priežasties Rimanto kaimynai šiemet ketina kreiptis dėl šildymo kompensacijos.
Visai kitokiomis nuotaikomis gyvena Elektrėnuose, renovuotame name įsikūręs Algis. Jis patvirtina, kad jau apšiltintas pastatas yra kur kas taupesnis. Atsinaujinę savo daugiabučius gyventojai gali nebesirūpinti dėl šaltos žiemos ir ramiai laukti šildymo sezono. Ypač pašnekovas džiaugiasi patogesniu temperatūros pagal asmeninius poreikius nustatymu. „Ant kiekvieno radiatoriaus įrengtas reguliatorius, todėl atsiranda galimybė dar labiau sutaupyti, nes negyvenamuose kambariuose sumažiname temperatūrą.“
Iniciatyvos reikia ir iš pačių gyventojų
Pareikalauti, kad būtų tvarkomi nerenovuoti pastatai, ypač svarbu, nes pirmiausia pačius gyventojus paveikia kylančios kainos. APVA skatina atkreipti dėmesį, ar buto kvadratiniam metrui šildyti suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį siekia 25 kWh ir daugiau, jei atsakymas teigiamas – pastato renovacijos reikėtų neatidėlioti.
Gintarė Burbienė sako, kad kiekvieno daugiabučio energetinė būklė turėtų būti įvertinta individualiai. Daugiabučių administratoriams reikėtų pasiūlyti, kokias priemones įgyvendinus būtų pasiekti maksimalūs taupymo rezultatai – tiesa, pasiryžimo spręsti problemas dažniausiai pritrūksta ir administratoriams, ir gyventojams.
Taip pat svarbu prisiminti, kad daugiabučio sunaudojama šiluma išskirstoma visiems butų savininkams. Dėl šios priežasties, viso pastato atnaujinimas turėtų būti gyventojų bendras interesas. Derėtų nepamiršti įsirengti sandarias laiptinių duris, hermetizuoti ir apšiltinti galines sienas bei rūsius, sutvarkyti kiaurą stogą, pakeisti visus pastato langus ir vienodai kokybiškai įstiklinti balkonus.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.apva.lt arba telefonu 8 614 99699.
