Daugiabučių administravimo ir priežiūros įmonės „Civinity“ vadovas Vilniuje Tadas Kuznecovas sako, kad techninei daugiabučių priežiūrai teikiamas vis dar per mažas dėmesys, o pastarieji įvykiai kelia klausimų dėl nepakankamo reguliavimo.
Reguliari techninė priežiūra – privaloma, tačiau ne visi ją atlieka
Siekiant užtikrinti daugiabučių namų gyventojų saugumą, įstatymai numato privalomąją daugiabučių inžinerinių sistemų, tokių kaip elektros, priešgaisrinės saugos, vėdinimo, vandentiekio ir nuotėkų, techninę priežiūrą.
Ją atlieka daugiabučio namo administratorius. Jeigu daugiabutis valdomas įsteigus butų savininkų bendriją, techninę sistemų apžiūrą ir remontą privalo organizuoti bendrijos primininkas.
Už daugiabučio techninę priežiūrą atsakingas asmuo privalo reguliariai (ne rečiau kaip kartą į pusmetį) atlikti inžinerinių sistemų apžiūrą, užfiksuoti jos rezultatus ir apie tai informuoti gyventojus. Nustačius esminius sistemų trūkumus, privaloma nedelsiant imtis priemonių gedimams pašalinti.
Pasak T. Kuznecovo, vis dar dažnai susiduriama su problema, kai šios pareigos, norint sutaupyti daugiabučio techninės priežiūros išlaidas, atliekamos formaliai.
Esama ir tokių atvejų, kai už techninę priežiūrą atsakantys bendrijų pirmininkai nėra šios srities specialistai, todėl neturi reikiamos kompetencijos inžinerinėms sistemoms įvertinti ar tinkamai pasirūpinti trečiosios šalies parinkimu.
Ne visuomet aišku, kas atsako
Už dujų ūkio sistemos veikimą (sandarumą) daugiabutyje atsakomybė gali priklausyti tiek administratoriui ar bendrijos primininkui, tiek dujas tiekiančiai įmonei, priklausomai nuo to, kaip apibrėžtos atsakomybės ribos konkretaus daugiabučio atveju.
„Dujų sistemos priežiūros atveju kiekvienam daugiabučiui pirmiausia svarbu žinoti atsakomybės ribas. Namo administratorius arba bendrijos pirmininkas turėtų būti tas žmogus, kuris šias ribas aiškiai žino ir užtikrina, kad dujų sistema būtų reguliariai tikrinama,“ – sako specialistas.
Atsako būtų savininkai
Daugiabučio administratorius ar bendrijos pirmininkas atsako už namų bendrųjų inžinerinių sistemų veikimą, tačiau už viską, kas vyksta už daugiabučio buto durų, atsako butų savininkai.
„Problema ta, kad savo bute esantį ūkį, įskaitant inžinerinių sistemų veikimą ir atitikimą teisės aktų reikalavimams, prižiūri patys gyventojai, kurie, dažniausiai, neturi techninių žinių tai daryti tinkamai.
Be to, priešingai nei būsto administratoriaus atveju, butų savininkų niekas nekontroliuoja. Taip susiduriame su situacijomis, kad viename bute neatsakingai elgiantis su inžinerinėmis sistemomis nukenčia ne tik butas, bet ir visas daugiabutis,“ – sako T. Kuznecovas.
Ne visi apsidraudę
Nors daugiabučių namų techninė inžinerinių sistemų priežiūra Lietuvoje yra privaloma, ją atliekantiems specialistams keliami reikalavimai skiriasi. Vienas iš jų – privalomas civilinės atsakomybės draudimas.
Daugiabučių namų administratoriams civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas, be jo įmonės negali vykdyti veiklos. Taigi nutikus nelaimei ir paaiškėjus, kad administratorius savo pareigas vykdė netinkamai, dėl jo padarytą žalą atlygintų draudikas.
„Pavyzdžiui, mūsų, kaip administratoriaus, veikla yra apdrausta 1 mln. eurų, kurie galėtų būti skirti žalai kompensuoti panašios nelaimės atveju,” - sako T. Kuznecovas.
Tuo tarpu daugiabučių bendrijoms ir jų pirmininkams toks reikalavimas nėra privalomas. Pasak T. Kuznecovo, tai – ydinga praktika, nes tiek administratoriai, tiek bendrijų pirmininkai neša vienodą atsakomybę prieš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, tačiau gyventojai ne vienodai apsaugomi nelaimės atveju.
Būtinas ir daugiabučių gyventojų sąmoningumas
Tokios nelaimės gali kilti dėl skirtingų priežasčių: sprogimai daugiabučiuose gali įvykti tiek dėl inžinerinių sistemų netinkamo veikimo, tiek dėl neatsargių gyventojų veiksmų.
Specialistas pabrėžia, kad ne mažiau už tinkamo techninės priežiūros specialisto paskyrimą svarbus ir daugiabučių gyventojų sąmoningumas stebinti savo gyvenamąją aplinką ir atsakingai į tai reaguojant.
„Neseniai susidūrėme su situacija, kai kaimynai mus informavo apie buto balkone laikomą dujų balioną. Kaip žinia, butuose dujų balionų laikymas ir naudojimas yra draudžiamas. Gavę tokį pranešimą operatyviai reagavome, surašėme įpareigojimą buto savininkui dujų balioną pašalinti, apie tai informavome atsakingas institucijas,“ – sako T. Kuznecovas.
