Šio kvietimu metu prioritetas bus teikiamas projektams, kurie anksčiau parengs investicijų planą, kurį suderins su BETA bei pradės techninio darbo projekto pirkimą ar net jį parengs.
„Didesnis dėmesys bus skiriamas projektams, kurie bus greitesni – pavyzdžiui, jeigu būsto savininkai iki paskutinės paraiškų teikimo dienos jau bus pasirengę techninį darbo projektą ir turės leidimą statyboms, žalia šviesa renovacijai užsidegs anksčiau – nereikės laukti kitų metų pradžios“, – pasakoja BETA direktorius, Valius Serbenta.
Agentūra taip pat atsižvelgs į kitus kvietime numatytus atrankos kriterijus: ar projektas įtrauktas į savivaldybių parengtas kvartalo energinio efektyvumo didinimo programas, aukštesnę energinio naudingumo klasė bei energinį efektyvumą, didesnį gyventojų palaikymą.
Dviguba kvartalinės renovacijos nauda
Marius Narmontas, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas, pabrėžia kitą, ne mažiau svarbią detalę, kuri turės didesnę reikšmę vertinant gautas paraiškas – ar daugiabutis yra įtrauktas į kvartalinės daugiabučių renovacijos programą.
„Šiame kvietime laukiame paraiškų tiek iš pavienių namų, tiek savivaldybių, norinčių atlikti kvartalinę daugiabučių renovaciją. Buvo nuspręsta didesnį dėmesį skirti pastarajai – jeigu gausime daugiau paraiškų nei yra skirta finansavimo (150 mln. eurų), prioritetas bus teikiamas kompleksinės renovacijos paraiškoms. Kompleksinė renovacija apima ne tik namo atnaujinimą ir pagerina jo energinį efektyvumą, bet ir sutvarko daugiabučius supančią aplinką, pertvarko viešąsias erdves, išsprendžia automobilių stovėjimo aikštelių ir kitas infrastruktūros problemas. Tad nauda yra tikrai dvigubai didesnė“, – teigia M. Narbutas.
Pašnekovo teigimu, pastebimas vis aktyvesnis savivaldybių įsitraukimas į daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą, kurio dėka kvartalinė pastatų renovacija įgauna pagreitį.
„Džiugu, jog dauguma savivaldybių jau yra pasirengusios arba baigia pasiruošti kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Realu, jog didžioji dalis septinto kvietimo metu gautų paraiškų bus atitinkančios kompleksinės renovacijos principą“, – pasakoja M. Narmontas.
Renovacijos nauda pamatuojama ne tik finansiškai
Dažniausiai gyventojai paraiškas renovacijai teikia siekdami sumažėjusių išlaidų šildymui, kadangi atnaujintas daugiabutis po renovacijos vidutiniškai sutaupo 50 proc. šiluminės energijos.
Tačiau Būsto energijos taupymo agentūra teigia, kad sumažėjusios sąnaudos šildymui nėra vienintelis paskatinimas renovuoti daugiabutį. Atnaujintų daugiabučių gyventojai pastebi, jog daug įtakos turi ir padidėjusi jų gyvenimo kokybė. Bei, žinoma, renovavus daugiabutį, jame esančių butų vertė padidėja, jie tampa paklausesni tarp ieškančių būstų nuomai ar įsigijimui.
Naujausio visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis 62% renovuotinų daugiabučių gyventojų Lietuvoje norėtų atnaujinti savo namus, dalyvaudami Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje.
Programai skirta 150 mln. eurų
Šio kvietimo metu daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai iš viso bus skirta 150 mln. eurų, o energinį efektyvumą didinančioms priemonėms skiriama finansavimo dalis sudarys 50 mln. eurų, kompensuojant 30 proc. investicijų vertės.
Pagal šį kvietimą vykdomiems projektams Valstybė 100 proc. apmokės arba kompensuos projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo bei statybos techninės priežiūros išlaidas. Beje, valstybė pilnai padengia visas nepasiturintiems gyventojams tenkančias išlaidas.
Nuo 2013 m. vykstančios daugiabučių atnaujinimo programos metu Lietuvoje iki šiol renovuoti 2274 daugiabučiai, kuriuose yra daugiau nei 65 tūkst. butų, o šiuo metu dar 407 pastatai yra renovuojami. Bendros investicijos į šių daugiabučių modernizavimą siekia 700 mln. eurų.
