Daugiabučių renovacijos ateitis: efektyvus išteklių naudojimas ir vis spartėjanti kvartalinė renovacija

Įgyvendinus direktyvoje numatytus reikalavimus, ES taptų modernia ir efektyviai išteklius naudojančia ekonomika, kurioje 2050 metais visai nebebūtų grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas būtų visam laikui atsietas nuo išteklių naudojimo.

Šiuo metu Europoje daugiau nei pusė visų pastatų yra energetiškai neefektyvūs – jie sunaudoja 40 proc. energijos ir sudaro apie 36 proc. visų šiluminį efektą sukeliančių dujų. Tad visos priemonės, gerinančios daugiabučio energinį efektyvumą ir butų savininkų gyvenimo kokybę, jau savaime padeda kovoti ir su klimato kaitos problema.

Visgi svarbu pažymėti, kad daugiabučių namų renovaciją Lietuva turi spartinti ne tik dėl ES reikalavimų, bet ir dėl gyventojų išlaidų mažinimo bei klimato kaitos, nes net 66 proc. šalies pastatų vis dar yra žemesnės nei C energinio naudingumo klasės.

Renovacijos tempai – trigubai didesni

Ilgalaikės renovacijos strategijoje numatomi trys pagrindiniai tikslai: 70 proc. sumažinti energijos vartojimą pastatuose, atsisakyti iškastinio kuro apšildant pastatus ir pasiekti nulines CO2 emisijas.

Neretai būstų gyventojams kyla neaiškumų, kas yra bendro tarp daugiabučio namo renovacijos ir klimato kaitos, t. y. kuo būsto atnaujinimas gali prisidėti prie mažesnės žalos aplinkai kūrimo. Tą galima paaiškinti labai paprastai, kad kuo daugiau efektyvesnių pastatų bus šalyje, tuo visi kartu paliksime mažesnį CO2 pėdsaką ir mažiau kenksime mus supančiai aplinkai.

Norint pasiekti tikslų iki 2050 m., planuojama, kad daugiabučių namų modernizacijos (atnaujinimo) tempai iki 2050 metų išaugs trigubai. Planuojamu laikotarpiu bus siekiama renovuoti 30 tūkst. pastatų.

Daugiabučiai sudarys tik 7 proc. visų renovuojamų pastatų skaičiaus, tačiau pasieks net 26 proc. pirminės energijos ir 22 proc. CO2 emisijų sutaupymų.

Svarbu pabrėžti, kad po renovacijos, daugiabučių namų energinis efektyvumas vidutiniškai padidės daugiau nei 60 proc. Tuo metu CO2 emisijos sumažės daugiau nei 80 proc.

Atnaujinti pavienius pastatus – neprasminga

Daugiabučių renovacijos ateitis prognozuojama remiantis tuo, kad atnaujinimas ir toliau bus vykdomas vadovaujantis kvartalinės renovacijos principais.

Šiuo metu į Kvartalų atnaujinimo programas yra įtraukta beveik 120 kvartalų 39 šalies savivaldybėse. Čia rengiamasi atnaujinti 3420 daugiabučių, 315 viešųjų pastatų ir daugiau kaip 500 kitų pastatų. Programą planuojama įgyvendinti vidutiniškai per 7 metus.

Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos neša didelę ekonominę naudą, nes atliekant kompleksinę renovaciją, keičiami ne pavienių daugiabučių, bet bendri viso kvartalo šilumos, vandentiekio ir nuotekų tinklai. Dėl šios priežasties, gali būti naudojamos naujesnės ir ilgaamžiškesnės technologijos, kurios gyventojams suteikia ilgalaikę ramybę – jų kiemas dar daug metų netaps statybų aikštele.

Visgi pagrindinis kvartalinės renovacijos tikslas – padidinti kvartalų energinį efektyvumą ir sumažinti gyventojų išlaidas mokesčiams už šildymą. Kadangi senuose daugiabučiuose suvartojama daugiausia šilumos energijos, o norint pasiekti maksimalų efektą, visa šilumos grandinė ir visi jos elementai turi būti atnaujinami nuosekliai ir susietai.