1968 m. Preiloje statytas apžvalgos bokštas prieš trejus metus – 2019-ųjų gegužę – parduotas su sąlyga, kad jis turės būti nugriautas per trejus metus po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.
Taip pat pirkėjas po griovimo darbų įsipareigojo sutvarkyti teritoriją. Už 6800 Eur šį bokštą per aukcioną įsigijo telekomunikacijų bendrovė „Tele2“, kuri kartu privalėjo ir įvykdyti ir keltas sąlygas.
Tačiau į 15min kreipęsis Preilos gyventojas, panoręs likti anonimu, kėlė klausimą, kodėl šis bokštas vis dar stovi. Vyras svarstė, ar parduodant bokštą už sąlyginai mažą kainą dėl to, kad jį reikėjo nugriauti, nebuvo padaryta žalos valstybei.
Pratęsė nugriovimo terminą
Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovas Karolis Vaitkevičius tikino, kad pasibaigus trejų metų terminui Turto bankas kreipėsi į telekomunikacijų bendrovę su raginimu įgyvendinti sutarties sąlygą.
„Ant bokšto šiuo metu yra sumontuota telekomunikacijų antena. Atsižvelgiant į įmonės prašymą (siekiant nesutrikdyti ryšio), sutarta pratęsti nugriovimo terminą iki 2023 m. kovo mėn. Bendrovė užtikrino, kad sutartinius įsipareigojimus iki šio termino įgyvendins“, – tikino K.Vaitkevičius.
„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene Asta Buitkutė patvirtino, kad nugriovimo darbai vėluoja, nes tam, kad klientai neliktų be mobiliojo ryšio, įmonė ieškojo, kur perkelti mobiliojo ryšio antenas prieš nugriaunant bokštą.
„Kadangi alternatyvų neradome, susitarėme su Turto banku dėl protingo termino pratęsimo. Iki to laiko planuojame perkelti įrangą ant bokšto pačioje Preilos gyvenvietėje“, – paaiškino A.Buitkutė.
Pasak jos, kiekviena tokia situacija sprendžiama individualiai.
„Kuršių Nerijos nacionaliniame parke visa žemė priklauso valstybei, joje draudžiama ūkinė veikla, todėl sudėtinga gauti leidimą, pavyzdžiui, naujo bokšto statybai. Anksčiau šį miškininkams priklausiusį bokštą buvome išsinuomoję. Atsiradus galimybei jį įsigyti, taip ir padarėme, net ir žinodami, kad jį reikės nugriauti – taip užtikrinome, kad klientai galės naudotis geresniu ryšio padengimu, kol surasime vietą, kur perkelti ryšio įrangą“, – pridūrė ji.
Kad išvengtų galimų teisinių ginčų su pirkėjais, priėmė sprendimą
Preilos gyventojas taip pat kėlė klausimus ir dėl kainos adekvatumo, ir dėl keliamų objektui įsigyti sąlygų. K.Vaitkevičius paaiškino, kaip nustatoma parduodamo objekto kaina ir kodėl keliamos tam tikros sąlygos, juos parduodant.
Pasak jo, aukcionuose parduodamų valstybei priklausančių objektų pradinę kainą nustato nepriklausomi vertintojai.
„Nepriklausomų vertintojų darbo kokybė taip pat yra tikrinama, metodologiją įvertina Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Finansų ministerijos. Elektroninėse varžytinėse gali dalyvauti visi norintys ir aukcionuose siūlyti savo kainą“, – sako K.Vaitkevičius.
Pasak jo, objektai su nugriovimo sąlyga, kaip šiuo atveju, yra retai pasitaikantys atvejai Turto banko praktikoje.
„Įpratai tokios sąlygos įrašomos turtą perduodant Turto bankui – t.y. ankstesnysis savininkas turtą perduoda kaip nereikalingą, su sąlyga, kad jis bus nugriautas ir toliau teritorija nevystoma“, – aiškino jis.
Tokia sąlyga įrašoma į sutartį su aukcione objektą įsigijusiu naujuoju savininku. Sutarties sąlygų vykdymu toliau rūpinasi Turto bankas.
„Nuo šių metų, vengiant galimų teisinių ginčų su pirkėjais, ginčų su vietos bendruomenėmis ir pan., Turto bankas yra priėmęs sprendimą tokių objektų (su sąlyga nugriauti) arba neperimti, arba objektus savo lėšomis nugriauti, o likusius sklypus perduoti Nacionalinei žemės tarnybai“, – apibendrino K.Vaitkevičius.
