Atpigimas negelbėja
„Šiuo metu Lietuvoje šilumos gamybai daugiausiai naudojamas vietinis biokuras, o jo kaina 3 kartus mažesnė už gamtines dujas, todėl vienos šilumos kilovatvalandės (kWh) kaina yra sumažėjusi. Lygindami jos kaina su ta, kuri yra, pavyzdžiui, Skandinavijoje, galime sakyti, kad pasiekėme europiečiams įprastos kainos lygį. Todėl esminė problema Lietuvoje nėra šilumos kaina, o tai, kiek šilumos neefektyviai suvartojama. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse vienas daugiabutis vidutiniškai suvartoja apie 120 kWh, o Lietuvoje – 290 kWh. Kai sumažės šilumos suvartojimas, sumažės ir šilumos sąskaitos“, – pabrėžia LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Pašnekovo nuomone, vienas geriausių to įrodymų – renovuotų daugiabučių pavyzdys. „Niekada negirdime, kaip didele šilumos kaina skundžiasi renovuotų namų gyventojai. Tai, kad centralizuotas šildymas yra per brangus, girdime tik iš nerenovuotų namų.
Niekada negirdime, kaip didele šilumos kaina skundžiasi renovuotų namų gyventojai. Tai, kad centralizuotas šildymas yra per brangus, girdime tik iš nerenovuotų namų.
Nieko nuostabaus, nes pažvelgus į statistiką, kiek šilumos suvartoja renovuotas ir nerenovuotas namas, skirtumas didžiulis“, – sako V. Stasiūnas.
Visos šalies daugiabučių šildymo klausimus sprendžiančių Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis pastebi, kad žmones visada nudžiugina žinios apie galimą šildymo atpigimą, tačiau pasikliauti mažesnėmis kainomis neverta. „Šilumos kainos sumažėjimas daugiabučio kokybiškesniu nepadaro. Jis vis tiek lieka senas, nugyventas, energiškai nuostolingas. Todėl jokie atpigimai nuo didelių šildymo sąskaitų neišgelbės. Tai gali padaryti tik renovacija ir be renovacijos mūsų miestams nėra ateities. Nebent norėtume pasekti JAV miesto Detroito pavyzdžiu, kuriame žmonėms tiesiog nebeapsimoka gyventi“, – pabrėžia Būsto rūmų vadovas.
Šilumos suvartojimą mažina renovacija
Skaičiuojama, kad jeigu daugiabutis renovuotas, vidutiniškai šilumos kaina jame siekia apie 25 eurus per mėnesį, o analogiško tipo nerenovuotame name šilumos kaina gali siekti ir 135 eurus, t. y., 5 kartus daugiau. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) užsakymu atliekami energiniai auditai, rodo, kad renovacijos metu tinkamai įgyvendintos energinio efektyvumo priemonės leidžia sutaupyti kelis kartus daugiau šilumos kWh. Pavyzdžiui, Klaipėdoje 2013 m. renovuoto penkiaaukščio auditas parodė, kad pastato šilumos energijos sąnaudos sumažėjo daugiau kaip 70 proc. Daugiabutis, kurio bendrasis šildomas plotas siekia 5780,94 kv. m, per šildymo sezoną iki renovacijos sunaudodavo 85,54 kWh. Po renovacijos šilumos energijos sąnaudos šildymo sezonui sumažėjo iki 21,13 kWh.
2016 m. pradžios duomenimis, iš viso Lietuvoje yra apie 17 tūkst. daugiabučių, kuriems šiluma tiekiama centralizuotai. Iš jų pilnai renovuota kiek daugiau nei 8 proc. O maždaug 14 tūkst. senos statybos daugiabučių suvartoja itin daug šilumos.
„Šių metų LŠTA statistika rodo, kad renovuoti daugiabučiai vidutiniškai suvartoja apie 9 kWh šilumos vienam kvadratiniam metrui. Nerenovuotuose senos statybos daugiabučiuose toks suvartojimas siekia 21 kWh, o itin prastos būklės daugiabučiuose 35 kWh bei daugiau“,– apibendrina LŠTA prezidentas V. Stasiūnas.
Būsto rūmų vadovas skaičiuoja, kad net renovacijos mastams augant, kiekviename mieste galima rasti bent po kelis daugiabučius, kuriuose šilumos suvartojimas net iki 10 kartų didesnis, nei miesto vidurkis.
Būsto rūmų vadovas skaičiuoja, kad net renovacijos mastams augant, kiekviename mieste galima rasti bent po kelis daugiabučius, kuriuose šilumos suvartojimas net iki 10 kartų didesnis, nei miesto vidurkis.
Pavyzdžiui, Vilniuje tokių namų priskaičiuojama apie tris dešimtis. „Įdomiausia, kad daugiausiai šilumos sunaudojantys „lyderiai“ neužleidžia savo pozicijų jau 10 arba net 15 metų. Yra pavyzdžių, kai 50 kv. metrų butas už šildymą sumoka apie 300 eurų per mėnesį. Pamačius tokias išlaidas šildymui, šiaušiasi plaukai. Bet šeimininkai nieko nedaro“, – sako J. Antanaitis.
Svarbu subalansuoti sistemas
Sekti ir analizuoti informaciją apie tai, kiek daugiabutis suvartoja šilumos, J. Antanaičio nuomone, nėra sudėtinga. „Padaryta nemaža pažanga, nes šilumos tiekėjai teikia išsamias ataskaitas apie tai, kiek šilumos sunaudoja kiekvienas daugiabutis, prijungtas prie centralizuotos šildymo sistemos. Tokius duomenis galima lengvai rasti energijos tiekėjų svetainėse, juos paprastai gali suteikti namo bendrijos pirmininkai arba būsto valdytojai – įmonė, besirūpinanti konkrečiu namu. Todėl, jei gyventojams įdomu, kiek šilumos suvartoja namas, tai išsiaiškinti tikrai galima“, – pabrėžia pašnekovas.
LŠTA prezidentas V. Stasiūnas atkreipia dėmesį, kad sumažinti sąskaitas už šildymą galima subalansavus šilumos ir karšto vandens sistemas: „Žengus šiuos pirmuosius žingsnius bus ramiau laukti ir renovacijos, ir šildymo sezono pradžios.“
