„Lietuva turi didžiausią būsto savininkų dalį tarp EBPO narių, todėl sprendimų priėmėjams kyla daugybė iššūkių“, – pristatydamas EBPO parengtą studiją „Politinės priemonės būsto prieinamumui Lietuvoje užtikrinti“ ir rekomendacijas Lietuvai trečiadienį Vilniuje sakė EBPO užimtumo, darbo ir socialinių reikalų direktorato direktoriaus pavaduotojas Markas Pearsonas.
M.Pearsonas taip pat teigė, kad 2020 metų duomenimis, Lietuva yra trečioje vietoje EBPO pagal didžiausią būsto energetinės klasės atotrūkį. Didesnis atotrūkis yra tik Graikijoje ir Portugalijoje.
„Didesni būsto kokybės skirtumai reiškia, kad daugelis mažas ir vidutines pajamas gaunančių namų ūkių negali sau leisti šildyti būsto“, – sakė jis.
Pasak EBPO atstovo, dėl didėjančių statybos sąnaudų žmonėms sunku įpirkti naują būstą: „2022 metų rugsėjį kalbėjome apie 19 proc. išaugusias gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudas – šis augimas yra daugiau nei dvigubai didesnis nei ankstesniais metais“.
Anot M.Pearsono, EBPO ekspertai išskyrė keturias pagrindines rekomendacijas, kaip sudaryti galimybę Lietuvos gyventojams įsigyti kokybišką būstą už prieinamą kainą – siūloma gerinti būsto kokybę ir didinti energijos vartojimo efektyvumą, stiprinti paramą įsigyti būstą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, peržiūrėti paramos jaunoms šeimoms schemą, panaikinti šešėlį nuomos rinkoje.
„Tai išplėstinis pagalbos būstui pasiūlymų, skirtų mažas pajamas gaunantiems ir pažeidžiamiems namų ūkiams, sąrašas“, – komentavo M.Pearsonas.
EBPO Lietuvai rekomenduoja pasiūlyti mokestines paskatas, kad žmonės registruotų nuomos sutartis, išplėsti duomenų apie šias sutartis Nekilnojamojo turto registre apimtis, per mokesčius skatinti investicijas į nuomai skirtą būstą bei apskritai didinti jo pasiūlą.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus mano, jog didelė šalies problema yra tai, kad nėra gerai išvystytos būsto nuomos rinkos.
„Lietuvos gyventojai yra labai sėslūs, nes yra prisirišę prie savo būsto. Tai neatitinka jų poreikių – nuo studentiško gyvenimo iki senjorų“, – spaudos konferencijoje sakė M.Šiurkus.
„Turime sukurti galimybes savivaldybėms, kad jos galėtų vystyti ir socialinio būsto rinką, ir per įvairias paramas. (...) Dirbant kartu su Finansų ministerija ir Teisingumo ministerija taip pat mažinti tos šešėlinės būsto nuomos dalį, nes tai yra viena iš galimybių, kad žmonės galėtų pasinaudoti būsto nuomos kompensacijomis“, – aiškino viceministras.
Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, dėl kylančių būsto kainų jaunos šeimos dažnai negali jo įsigyti.
„Tik 16 proc. šalies gyventojų turi būsto paskolas ir jas vis sunkiau gauti, vidutinis naujos statybos būstas Vilniuje su daline apdaila kainuoja 160 tūkst. eurų, tai pradiniam įnašui reikia apie 20 tūkst. (...) Parodykit man jauną šeimą, kuri be tėvų pagalbos turi tiek pinigų“, – spaudos konferencijoje teigė S.Gentvilas.
Pasak jo, EBPO studija rodo, kad vidutinis lietuvis už būstą moka per daug, didelė dalis gyventojų negali įpirkti tinkamo standarto būsto, o pusė ir daugiau žmonių „yra įstrigę“ prastos kokybės energetiškai neefektyviame būste, be to, nemaža dalis net neturi normalių sanitarinių sąlygų.
„Mums reikia pergalvoti, kaip Lietuva padės gyventojams įpirkti būstą, pagerinti būsto įperkamumą ir gyventojams, kurie gyvena prastos sąlygos būstuose, kaip juos pagerinti“, – teigė ministras.
Pasak M.Šiurkaus, kylančias nekilnojamojo turto (NT) kainas lemia ir per didelės valstybės subsidijos jaunų šeimų pirmajam būstui regionuose.
„Remti tuomet, kuomet ta paklausa yra didesnė negu pasiūla, tai tada ta parama ir subsidija nukeliauja į dar didesnes NT kainas. (...) Su parama, ypač tuose regionuose, kuriuose ta pasiūla yra didesnė už paklausą, tas kainas dar daugiau didina“, – kalbėjo M.Šiurkus.
Vis dėlto viceministras teigė, kad šiuo metu mažinti paramos neplanuojama – numatoma tik peržiūrėti, ar parama pasiekia tuos, kuriems jos labiausiai reikia.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis anksčiau teigė, kad šiuo metu Lietuvoje būsto įperkamumas yra prasčiausias nuo 2010 metų.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, būsto kainos Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su paskutiniu 2022-ųjų ketvirčiu, padidėjo 1,8 proc., o palyginti su pirmuoju praėjusių metų ketvirčiu – 13,1 proc.
