Ramūnas Gatautis, energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaras, pasakoja, kad energetika yra vienas iš pamatinių ekonomikos akmenų. Jo teigimu, nuo to tiesiogiai yra priklausomos net ir primityvios gentys, besirūpinančios laužo kūrenimo reikalais, ką jau bekalbėti apie šiandienines, modernias valstybes.
„Šiuolaikinei pramoninei visuomenei elektros ir šilumos energija yra reikalinga kaip oras. Pirmoji – įvairiausiems įrenginiams maitinti, o antroji – pirmiausia būstams šildyti bei vėdinti, karštam buitiniam vandeniui ruošti“, – teigia pašnekovas.
Anot eksperto, tapti nepriklausoma energijos sala šiuolaikiniame pasaulyje yra neįmanoma. Jo teigimu, net tokios nuo santykių su kitomis valstybėmis atsiribojusios šalys kaip Šiaurės Korėja tiesiogiai priklauso nuo pasaulinių energijos kainų.
„Nesvarbu, kokią dalį energijos išteklių importuoja ar eksportuoja šalis, energijos dedamoji yra absoliučiai kiekviename pagamintame produkte ar paslaugoje. Nė viena šalis nėra pajėgi turėti nuosavas, tik šalies viduje užsidarančias gamybos grandines. O Lietuva yra atvira ekonomika, tad naftos, gamtinių dujų ar kitų kuro rūšių kainų šuoliai ir nuopuoliai veikia mūsų kasdieninį gyvenimą ir būti nuo jų „nepriklausomais“ niekaip nepavyks. Ką Lietuva kaip šalis stengiasi daryti su savo energetikos sektoriumi – didinti atsparumą energijos tiekimo sutrikimams ir energijos kainų pokyčiams“, – teigia energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaras.
Pastatų renovacija padeda kurti stabilesnę valstybę
R. Gatautis pratęsia, kad didinti minėtą atsparumą padeda ir daugiabučių namų renovacija, o pastatų modernizavimas Lietuvoje apskritai leidžia spręsti bent dvi problemas.
„Pirma, renovacija padeda atnaujinti susidėvėjusias pastatų konstrukcijas ir inžinerines sistemas. Antra, modernizavimas leidžia ženkliai sumažinti energijos suvartojimą. Apskritai, kokybiškai atnaujintas gyvenamasis pastatas suvartoja bent per pusę mažiau šilumos. Tai reiškia, kad sunaudojama ir mažiau energijos, todėl mažėja spaudimas tiek atskiros šeimos biudžetui, tiek visos šalies energijos išteklių importui“, – tvirtina pašnekovas.
Energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaras pratęsia, kad jei renovuoto daugiabučio namo gyventojas praėjusią žiemą už šildymą sulaukdavo 30 eurų per mėnesį siekiančios sąskaitos, dėl Rusijos sukelto karo padvigubėjusi šilumos kaina jo tikrai neišgąsdins. Tačiau „kiauras“ ir nerenovuotas namas, žiemą „suryjantis“ didelę dalį žmogaus atlyginimo, gali tapti tikru galvos skausmu.
„Didelių sąskaitų už energiją spaudžiami žmonės ilgalaikėje perspektyvoje nebūtinai priims racionalius sprendimus. Tačiau tie gyventojai, kurie pasiryžo ir nuėjo ilgą renovacijos kelią, jie neabejoja, kad tai buvo apgalvotas ir naudingas sprendimas. Gyventojai turėtų suprasti, kad jie patys privalo prisiimti atsakomybę už savo namų priežiūrą, renovavimą, pigesnį šildymą ir stabilesnės valstybės kūrimą“, – sako pašnekovas.
Jis akcentuoja, kad pastatų atnaujinimas duoda ir kitokios naudos: „Komfortiškai renovuotuose namuose gyvenantys žmonės tampa ne tik labiau užtikrinti dėl gyvenamosios aplinkos saugumo, bet ir pasidaro atsparesni nedraugiškai propagandai, spaudimui ir manipuliavimui. Jei būsto savininkas su rimtu nerimu laukia eilinių sąskaitų už suvartotą elektrą bei šilumą, jis jau yra pažeidžiamas ir kaip vartotojas, ir kaip pilietis.“
Apsaugo ir nuo kitokių turbulencijų
R. Gatautis toliau pasakoja, kad taupūs, energetiškai efektyvūs pastatai yra apdairus ir racionalus atsakas ne tik į agresyvių Rytų kaimynų karinius išpuolius prieš visą civilizuotą pasaulį. Anot jo, renovacija padeda lengviau atlaikyti ir dėl kitų valstybių veiksmų kylančius iššūkius energetikos srityje.
„Vokietijai ėmus uždarinėti atomines ir anglines elektrines bei tapus kritiškai priklausomai nuo Rusijos gamtinių dujų tiekimo, didžiausia ES ekonomika įpuolė į drumzliną balą, o energijos kainos išaugo dramatiškai. Akivaizdu, kad už šiuos netvarius ir rizikingus sprendimus savo pinigais atsakys ne tik vokiečiai, bet ir Lietuvos gyventojai. Tiesa, mažiau vargo ir išlaidų patirs jau kokybiškai renovuotų pastatų gyventojai“, – teigia ekspertas.
