Viena iš labiausiai nuo nekilnojamojo turto kainų kritimo nukentėjusių šalių buvo Liuksemburgas, kur būsto kainos smuko 14,4 proc. (palyginti su praėjusių metų 13,9 proc. kritimu tris paskutiniais mėnesiais).
Euro zonoje vidutinės būsto kainos per pastaruosius tris 2023 m. mėnesius, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 1,1 proc., rodo Eurostato namų kainų indeksas.
Visoje Europos Sąjungoje būsto kainos per metus šiek tiek pakilo – 0,2 proc.
Vidutinės kainos nemažėja taip smarkiai, kaip anksčiau – praėjusių metų trečiąjį ketvirtį tas pats indeksas euro zonoje ir ES sumažėjo atitinkamai 2,2 proc. ir 1,1 proc.
Lietuva – tarp šalių, kuriose NT brango labiausiai
Liuksemburge nekilnojamojo turto kainos nukrito iki žemiausio lygio nuo 2020 m. pabaigos. Kritimą lėmė aukštų palūkanų normų ir investuotojų, praradusių apetitą nuomai, derinys. Labai sumažėjo būsto rinkos sandorių. Jų iki 2023 m. pabaigos faktiškai buvo perpus mažiau nei 2022 m. sudarytų sandorių.
Aštuonios Europos šalys pranešė apie būsto kainų mažėjimą per paskutinius tris 2023 m. mėnesius, nors jis nebuvo toks dramatiškas kaip Liuksemburge. Vokietijoje kainos sumažėjo 7,1 proc., o Suomijoje – 4,4 proc.
Labiausiai praėjusių metų paskutinį ketvirtį nekilnojamojo turto kainos išaugo Lenkijoje, kur kainos šoktelėjo 13 proc. Toliau rikiavosi Bulgarija ir Kroatija, kuriose nekilnojamojo turto kainos atitinkamai pakilo 10,1 proc. ir 9,5 proc. Lietuvoje nekilnojamojo turto kainos minėtu laikotarpiu augo 8,3 proc.
Palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, pasibaigusiais rugsėjo mėn., kainos sumažėjo iš viso 11 šalių. Prancūzijoje kainos sumažėjo 2,7 proc., o Latvijoje – 2,5 proc. Naujienos iš Italijos buvo džiugesnės, nes kainos išliko stabilios.
Per šį laikotarpį labiausiai kainos padidėjo Lenkijoje – 4,8 proc., Kroatijoje – 3,4 proc. ir Airijoje – 3 proc.
