Pasak G.Šimkaus, nekilnojamasis turtas – kaip krepšinis.
„Lietuvio širdį džiugina net tokį darganotą rudenį kaip šis. Negana to, visi girdėjome, panašu, ir įsidėmėjome senolių pamokymus: „Mano namai – mano tvirtovė“, „Po savo stogu – visaip patogu“, kad privalome pasodinti medį, užauginti vaiką, šiandienos kontekste – turbūt geriausia ne vieną ir ne du ir kad privalome pastatyti po namą. Šiandienos kontekste – po butą, būtinai nuosavą. Nestebina, kad diskusijose apie būsto rinką girdime pasikartojančias temas: kainos, palūkanos, kreditas arba būsto įperkamumas“, – kalbėjo jis.
Lietuvos bankas, anot jo, į NT siūlo pažvelgti kitaip.
„Pabrėžiame ne įperkamumą, o būsto prieinamumą. Tai nėra sinonimai. Nėra būtina nusipirkti nuosavą būstą, kad ilgai ir laimingai gyventumėte. Ne kiekvienas gali skirti gyvenimo pajamų didžiąją dalį savo nuosavo būsto įsigijimui. Ne kiekvienas nori užsikrauti paskolos naštą visą sąmoningą gyvenimo dalį, bet stogo virš galvos reikia visiems“, – akcentavo G.Šimkus.
Todėl, pasak jo, šiandien tenka pripažinti, kad tik į būsto prieinamumą fokusuotos priemonės neišsprendžia ir neišspręs visų problemų.
„Reikia ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų adekvačią prieinamo būsto paskolą. Kad poreikių ir galimybių galai rinkoje nesueina, matome ir iš Vilniaus. Iš pirmo žvilgsnio, čia pasiūlos nestinga, apie 5000 pirminėje rinkoje siūlomų naujai pastatytų būstų, dar apie 4000 antrinėje rinkoje, apie 2000 butų siūloma nuomotis. Taigi pasiūla yra kur kas didesnė nei prieš kelerius metus“, – kalbėjo jis.
Tačiau, pasak G.Šimkaus, čia susiduriame su „drambliu kambaryje“, kalbėdami, ar atitinka ši pasiūla realius gyventojų poreikius.
„Apie tai turime diskutuoti jau dabar, nelaukdami, kol augant gyventojų pajamoms ir krentant palūkanų normoms, būsto rinka vėl įsibėgės, ypač žinodami, kad sostinėje gyventojų skaičius auga sparčiau, nei pastatomas būstas. Iš šios aklavietės galime išeiti skatindami gyventojų poreikius atitinkančią būsto pasiūlą. Sąlygos tokiam pokyčiui yra palankios“, – teigė jis.
G.Šimkus prisiminė, kad prieš metus vykusioje konferencijoje bauginomės galimos techninės recesijos galimybės, šiuo metu turime priešingą situaciją.
„Lietuvos bankas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šįmet ūgtels kiek virš 2 proc., kitąmet – per 3 proc. Infliacija išleido garą. Atlyginimai toliau sparčiai auga. Tūlas europietis, kaimynas estas, vis dar neatgavo dėl infliacijos prarastos įperkamosios galios, o Lietuvoje gyventojų reali perkamoji galia buvo didesnė nei 2021 m. ir toliau turėtų kopti aukštyn. Atlyginimai per pusantrų metų auga sparčiau, nei būsto kainos. Jei ši tendencija išliks, būsto įperkamumas jau kitų metų pabaigoje turėtų sugrįžti į istoriškai geriausią lygį, fiksuotą 2020 m.“, – kalbėjo jis.
Tai, pasak G.Šimkaus, reiškia, kad pagerės ir būsto prieinamumas.
„Tvirtėjant ekonomikos pamatams, atkunta ir NT rinka. Šių metų spalį oficialiai registruotų būsto sandorių skaičius buvo didžiausias per dvejus metus. Ikipandeminį lygį pasiekė būsto paskolų skaičius, o jų vertė viršijo 2021 m. piką“, – apžvelgė jis.
Anot jo, po dvejus metus trukusio stabtelėjimo NT rinka atleidžia stabdžius.
„Pajudėjo iš vietos. Akseleruojam lėtai, greičio neviršijam. Kažkam patinka, kažkam ne. Esminis klausimas, ar būtent tokios tvarkingos ir nuspėjamos būsto rinkos mums ir reikia? Ar ne tokios rinkos reikia, kur žinai, kas vyksta ir suspėti į traukinį? Prieš dvejus trejus metus būsto rinka šuoliavo į priekį, kainos didmiesčiuose augo penktadaliu, kas trečias būstas Vilniuje pirktas investicijai, tikintis uždirbti iš kainos prieaugio, atvykus karo pabėgėliams nuomos kainos šovė aukštyn, o rinka negebėjo prisitaikyti prie ūmaus paklausos šoko ir nevaldomai kaito. Nuomos pajamų santykis buvo suprastėjęs iki 2015 m. lygio, būsto kainų ir pajamų santykis – iki 2017 m. Šiandien situacija normalizavosi: būsto kainos auga nuosaikiai – po kelis procentus per metus, panašiai auga ir būsto nuomos kainos. Iš amerikietiškų kalnelių karuselės būsto rinka išlipo kiek apsibrozdinusi, bet didele dalimi sveika“, – apibendrino G.Šimkus.
Anot jo, vis dėlto reikėtų pasimokyti iš 2021–2023 m. laikotarpio trijų dalykų.
„Atsakingo skolinimo nuostatai veikia. Būtent jie neleido įsivažiuoti tokioms būsto kreditų ir kainų spiralėms, kaip matėme 2008 m. ir laikotarpiu iki 2008 m. Iš principo mes nesusidūrėme su skolininkais, praradusiais savo būstą, nesusidūrėme su išvaržomu turtu. Mes nepamatėme skolininkų, kuriems būsto paskola tapo per didelė našta“, – kalbėjo jis.
Antroji pamoka – būsto rinka sveikesnė, kai joje daugiau būsto įsigyjama savo reikmėms.
„NT įsigijimai 2021–2022 m. reikšmingai prisidėjo prie kainų šuolio. Ir galima žiūrėti atvirkščiai – spartus kainų augimas skatino investavimą į būstus“, – pabrėžė jis.
Anot G.Šimkaus, apie 15 tūkst. Vilniaus butų nenaudoja elektros, tai rodo, kad žmonės juose negyvena.
„Mūsų skaičiavimais, Vilniuje, kur būsto prieinamumo problema aktualiausia, gali būti apie 5–6 proc. neįveiklintų pagal paskirtį būstų. Tikėtina, kad dalis jų apleistų, ką tik pastatytų, įsigytų investicijai. Dirvonuodamas šis fondas negerina būsto prieinamumo. Situacija verčia pakelti antakį ir reikalauja nuolatinio stebėjimo. Būsto kaip investicijos patrauklumą kursto nevisavertis NT mokestis. Gal jau laikas išplėsti jo bazę?“ – kalbėjo jis.
Trečia, anot G.Šimkaus, reikia skatinti ne paklausą, o būsto pasiūlą.
„Šį teiginį puikiai pagrindžia 2020–2023 m. paveikslas, kai tos išdalintos subsidijos žiedinėse didmiesčių savivaldybėse prisidėjo prie spartesnio būsto kainų augimo. Dešimtys milijonų eurų galima buvo panaudoti ir tikslingiau, remiant labiausiai pažeidžiamus socialinius sluoksnius, pavyzdžiui, plečiant socialinio ir municipalinio būsto fondą“, – akcentavo G.Šimkus.
Stebėdamas šią būsto prieinamumo situaciją, anot jo, Lietuvos bankas inicijavo įstatymo pataisas, kurios palengvina būsto refinansavimą.
„Nuo kitų metų vasario tą bus galima padaryti nemokamai ir paprastai. Tai leis gyventojams sutaupyti ne mažiau kaip 0,5 mlrd. eurų“, – kalbėjo jis.
Kita Lietuvos banko iniciatyva – nuo kitų metų gegužės paskolų gavėjams suteiks realias, o ne teorines galimybes rinktis tarp fiksuotų ir kintamų palūkanų normų, pažymėjo Lietuvos banko vadovas.
Metinė Lietuvos banko NT konferencija suburia NT ekspertus, profesionalus ir politikos formuotojus, kurie pasidalina savo įžvalgomis apie gyvenamojo būsto rinką, būsto politiką ir komercinio NT tendencijas.
Stebėti ją galite čia: