„Absoliuti dalis Lietuvoje paskolas imančių žmonių ima jas nefiksuotomis palūkanomis, prisiriša prie „Euribor“, kurį nustato Europos Centrinis Bankas (ECB nustato bazines palūkanų normas – BNS), tuo tarpu žvelgiant į visą Europą, dauguma žmonių ima fiksuotas palūkanas, supranta, kad gali „Euribor“ svyruoti, kilti ir mažėti, todėl jie linkę turėti labiau prognozuojamas palūkanų normas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G.Skaistė.
Pasak jos, kartu su Lietuvos banku planuojama atidžiau įvertinti, kodėl žmonės Lietuvoje linkę labiau rinktis nefiksuotas palūkanas: „Pirmadienį organizuojame Finansų rinkų patariamąją tarybą, turbūt apžvelgsime finansų sektoriaus situaciją giliau“.
Ministrės teigimu, nuo 2009 metų finansų krizės buvo sugriežtinti atsakingo skolinimosi nuostatai, todėl šiuo metu bankams teikiant būsto paskolas įvertinamas ir tam tikras šoko scenarijus, jei palūkanos pakiltų iki 5 procentų.
„Šiuo metu ta riba dar nėra pasiekta, bet žmonių galimybės mokėti palūkanas įvertinamos prie to rizikingo scenarijaus“, – sakė G.Skaistė.
Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį, tikėtina, vėl didinant bazines palūkanų normas, finansų ministrė sako, kad tokia priemonė yra viena efektyviausių siekiant suvaldyti aukštą infliaciją.
