Paprastai kalbant, geokupolas – tai apvali, iš stiklinių trikampių sudaryta konstrukcija. Pirmą kartą šią idėją pristatė vokiečių architektas W.Bauersfeldas pristatė dar 1919 m., tačiau žmogus, užpatentavęs ir išpopuliarinęs šią idėją buvo amerikiečių išradėjas B.Fulleris. Jį itin žavėjo nepaprastas nedidelis geokupolo svoris ir nepaprastas tvirtumas, o taip pat – ir šios struktūros stabilumas bei galimybė gauti didžiausią įmanomą tūrį, panaudojant mažiausią žemės paviršiaus plotą.
Dar daugiau – galima sakyti, kad geokupolo idėja yra padiktuota pačios gamtos – sferiniai paviršiai gamtos sąlygomis yra vieni tvirčiausių. Kaip tik todėl, pasak „Geokupolai“ vadovo Kęstučio Kuoro, galimybių išrasti patvaresnę ir ekonomiškesnę konstrukciją kaip ir nėra.
„Naudojant įprastas statybines medžiagas – medį, metalą ar anglies pluoštą – ir laikantis geokupolo konstrukcijos principų, gaunama pati stipriausia konstrukcija. Be to, joms sunaudojama iki dviejų kartų mažiau medžiagų nei kitoms konstrukcijoms, o todėl, kad sfera atiduoda mažiausiai šilumos į aplinką, išsprendžiamas ir apšildymo klausimas. Todėl gauname trejopą naudą: sunaudojame mažiausiai medžiagų, taupome šilumą, o kartu dar turime ir itin tvirtą konstrukciją“, – vardino pašnekovas.
Gerųjų pavyzdžių netrūksta
K.Kuoro teigimu, šiuo metu geokupolo idėja išgyvena atgimimą, o ateityje gali tapti ir pagrindine miestų plėtros kryptimi. „Iš principo, visa statybų pramonė ir miestų plėtra yra paremta siekiu kurti kuo patvaresnes konstrukcijas, naudojant kuo mažiau medžiagų, turėti kuo didesnį šilumos koeficientą ir atsparumą gamtos stichijoms. Geokupolo konstrukcija atitinka visus šiuos reikalavimus, todėl jau netolimoje ateityje ji gali būti visų statybų pagrindu“, – kalbėjo pašnekovas.
Iš tiesų, šią konstrukciją planuojama naudoti ne tik Žemėje, bet ir tarpplanetiniuose tyrinėjimuose. Šeši „NASA“ mokslininkai, atrinkti planuojamai misijai į Marsą, šiemet praleido aštuonis mėnesius izoliuotoje teritorijoje Havajuose, gyvendami būtent geokupolo tipo pastate. „NASA“ šią struktūrą pasirinko kaip efektyviausią.
Geokupolo architektūros pavyzdžių pasaulyje tikrai netrūksta, pavyzdžiui: Monrealio Biosfera Kanadoje, kurią projektavo pats B. Fulleris, ar Takomos sporto ir pramogų arena Vašingtone. Tuo tarpu iš pastarojo meto projektų, itin didelio atgarsio susilaukė naujoji, iš trijų sferų sudaryta Sietle esančio „Amazon“ biurų komplekso dalis. Netrukus veikti pradėsiančiame pastate kompanija ketina pasodinti apie 400 augalų rūšių, taip darbuotojams sukuriant erdvę poilsiui ir susitikimams.
Tačiau puikių pavyzdžių turime ir Lietuvoje. Turbūt žinomiausias jų yra Merkinės piramidė, padengta būtent tokia konstrukcija – stikliniai trikampiai, sujungti į kupolą metalinėmis konstrukcijomis. O šiuo metu „Geokupolai“ statytus kupolus galima pamatyti Vilniaus Rotušės ir Katedros aikštėse. Rotušėje stovi net dešimt šių pastatų, kuriuose vyksta kalėdinė prekyba, o Katedros aikštėje esančiame kupole sekama Kalėdų pasaka.
Galite turėti ir nuosavą kupolą
Šiuo metu „Geokupolai“ daugiausiai šią konstrukciją naudoja nedidelių oranžerijų ir poilsio erdvių statybai. Pasak K.Kuoro, šiandien žmogui labiausiai ir trūksta šviesos bei kontakto su aplinka, tad „Geokupolų“ pastanga ir yra šį poreikį patenkinti skaidraus stiklo fasadų konstrukcijomis.
„Lietuvoje, kur mums dažnai šiek tiek trūksta šviesos ir šilumos, ši erdvė leidžia pasijusti šviesioje aplinkoje, kur šviečiant saulei yra pakankamai šilta. Šiuo metu didžiausi šio statinio privalumai jaučiami pavasarį ir rudenį, tačiau jau dabar yra tam tikri šildymo ir vėsinimo sprendimai, kurie leidžia geokupolą naudoti beveik visus metus“, – pasakojo pašnekovas.
Juose populiaru užsiimti tuo, ką K.Kuoras vadina patogiu ūkininkavimu: „Šiuo metu klientams tiekiame augalus, užaugintus konteineriuose – tai specialiai pagamintos dėžės, pritaikytos patogiam ūkininkavimui. Jos padedamos ant paaukštinimų, tad prie jų nereikia lenktis. Sukuriame tokią savotišką sistemą žaliai erdvei viduje ir siūlome įvairius dėžėse užaugintus augalus“.
Tokie pastatai yra ne tik greit pagaminami ir lengvai surenkami, bet esant poreikiui – ir nesunkiai išardomi bei perkeliami į naują vietą. „Ši konstrukcija išskirtinė tuo, kad jai nereikia kurti jokių pamatų – ją galima pastatyti praktiškai bet kur, net nelygioje vietoje ar ant šlaito. Svarbu tiesiog keliose vietose turėti atramas, bet esama net sprendimų pakabinimui ore“, – kalbėjo Kęstutis Kuoras.
Jo teigimu, kol kas blogų atsiliepimų iš klientų girdėti dar neteko. „Ši forma visus labai žavi ir traukia, ir girdime tik gerus atsiliepimus. Ši mūsų veikla pasitinkama geromis emocijomis, visi labai patenkinti rezultatu, ir tai mus skatina toliau siekti įgyvendinti šią pasaulinę idėją“, – apibendrino „Geokupolai“ vadovas Kęstutis Kuoras.
