„Aš renkuosi investuoti į ekonominės klasės būstą – tokį, koks man yra prieinamas finansiškai. Panašiai elgiasi didžioji dalis fizinių investuotojų – žmonių, kurie pasirenka papildomas pajamas užsitikrinti pirkdami NT. Stambesni investuotojai ar bendrovės, užsiimančios šia veikla, investuoja ir į aukštos klasės, prabangų būstą – grąža ten gali būti didesnė, tačiau atitinkamai didesnių reikia ir pradinių investicijų“, – sako V.Losikovaitė.
Jos teigimu, patraukliausi rajonai ekonominiame segmente jau ne pirmus metus yra Viršuliškės bei Pilaitė. Visų pirma – dėl čia aktyviai plėtojamų naujų projektų, o Viršuliškių atveju – ir dėl itin gero susisiekimo su centrine miesto dalimi bei formuojamos urbanistinės kalvos, suteikiančios rajonui išskirtinumo.
„Svarstantys apie investicijas į ekonominės klasės būstą taip pat aktyviai domisi Lazdynais bei Karoliniškėmis: šie rajonai itin vertinami dėl supančios gamtos, žaliųjų zonų gausos. Tačiau naujos statybos čia – mažiau, tad skiriasi ir investavimo būdas: senos statybos butus pardavimui įsigyjantys žmonės juos dažniausiai remontuoja ar net iš esmės perplanuoja“, – sako NT žinovė.
Viršuliškėse ir Pilaitėje į naujos statybos butus investuoti pasirinkusi moteris teigia, kad didžiausias būsto vertės augimas yra stebimas tarp statybų pradžios ir pabaigos.
„Perku butus tuomet, kai statybos yra pradedamos: kai iškasama duobė ir klojami pamatai. O parduodu, kai, pastatą jau baigus statyti, sutvarkoma jo aplinka – vadinamasis gerbūvis. Dažniausiai tai užtrunka apie metus. Per šį laiką buto vertė konkrečiai ekonominės klasės rajonuose dabar vidutiniškai išauga apie 20-25 proc”, – patirtimi dalinasi V.Losikovaitė.
Investuotojos teigimu, vertės augimas – nesunkiai paaiškinamas: už jau pastatytą, įrengtą ir patraukliai atrodantį būstą, kuriame gyventi galima iškart, žmonės yra linkę mokėti daugiau, nei statybų pradžioje.
„Tačiau pastarųjų kelių metų dinamika mane nustebino. Pirkdama butus prieš trejus-ketverius metus, tikėjausi iki 15 proc. grąžos, tačiau paaiškėjo, kad ji šiais laikais – pastebimai didesnė. Vos prasidėjus karui, rinka buvo labai išsibalansavusi, tuomet grąža galėjo siekti ir 50 proc., tačiau panašu, kad pastaraisiais metais ji nusistovėjo“, – teigia investuotoja.
Pasak V.Losikovaitės, grąžos bei būsto vertės augimas yra susijęs ne tik su įvykiais valstybės gyvenime, tačiau ir su konkrečiomis vietos aplinkybėmis.
„Pilaitės atveju, erdvės naujiems projektams rajone sparčiai mažėja, tai natūraliai augina būsto vertę. O Viršuliškėse naujakurius domina čia besikuriančio ekonominės klasės centro perspektyva: formuojama urbanistinė kalva, išskirtinis rajono aukštingumas, naujai kuriamos žaliosios erdvės, gausi infrastruktūra ir geras susisiekimas“, – aiškina ji.
Investuoja į pažįstamus projektus
V.Losikovaitės teigimu, Viršuliškės turi ir dar vieną išskirtinumą: rajone jau ne pirmus metus pasiūloje vienu metu įprastai yra tik vienas didelis projektas.
„Čia – viena iš dviejų vietų Vilniuje, kur leidžiama statyti itin aukštus pastatus, jie kartais net pavadinami dangoraižiais. Šie projektai – dideli, juose įrengiama daug butų ir, nors ekonominės klasės būstas sudaro didžiąją dalį pasiūlos, viršutiniuose aukštuose paprastai įkurdinami ir prabangūs „penthouse“ tipo butai su 6 m. aukštį galinčiomis siekti lubomis ir įspūdingomis terasomis.
Tačiau dangoraižiai čia dygsta ne vienu metu: išpardavus vieną, statomas kitas. Ilgą laiką populiariausias projektas Viršuliškėse buvo „Skylum“, šiuo metu daugiausiai butų rajone parduodama projekte „Newton“, o po kelių metų išvysime kylant dar naujus, jau suplanuotus statinius“, – sako investuotoja. Jos vertinimu, Viršuliškių bei būsto vertės rajone augimo tendencija turėtų tęstis dar bent penkerius metus.
Moteris renkasi investuoti į tuos projektus, kuriuos gerai pažįsta: šiuo metu pati dirbdama su naujai statomu „Newton“ projektu, būstą įsigijo jame. V.Losikovaitės teigimu, tai – saugumo padiktuotas sprendimas: pažįstamų projektų kokybe pasitikėti investuotojai yra lengviau.
