Šį projektą įgyvendinusios architektūros studijos YCL komanda pripažįsta, kad balta spalva maloniai nustebino: baltas struktūriniu tinku dekoruotas sienas natūrali šviesa ir greta namo augančių beržų šešėliai tarsi išmargina raštais, paverčia popieriaus lapu, kuriame diena surašo savo mintis, o gyventojas jas skaito. Be to, balta spalva pabrėžia interjero konceptualumą, o, derinama su keliais pilkais atspalviais, palieka galimybę priimti praktiškus sprendimus.
Įsimintini interjero elementai – balti trikampiai ant betoninių lubų. Nors daugeliui betonas atrodo šalta medžiaga, jis, kaip ir balta spalva, vizualiai kisdamas, nelygu paros metas, erdvei suteikia šilumos. Architektai tokį spalvos ir medžiagos variantą pasirinko, norėdami baltą spalvą išnaudoti kaip atspindį nuo lubų, kurio nesugeria tamsesnis betonas. Natūralus sienų apšvietimas ir dažyti balti lubų trikampiai kuria harmoniją: toks pat tonas vienija visas erdves, neskaidomas netgi durų (durys neturi staktų!). Pasak interjero kūrėjų, tam tikru galvosūkiu tapo sieninių šviestuvų išdėstymas ir lubų spalva. Šis darbas reikalavo didelio kruopštumo: kiekvieno sieninio šviestuvo padėtis turėjo būti parinkta taip, kad kuo geriau atitiktų funkcinį erdvės apšvietimą, o tam, kad betoninės lubos kurtų sieninių šviestuvų atspindį, reikėjo ypač apgalvotai išrinkti lubų atspalvius. Todėl teko piešti kelis, gal net keliolika variantų, kol visi liko patenkinti. Sunkaus darbo rezultatas nenuvilia – funkciškai viskas atitinka, o kartu sukuria įdomų konceptualų interjero piešinį, kur savotiškai dominuoja balti trikampiai.
Šis interjeras išsiskiria praktiškumu. Sienoms paruošti buvo skirta nedaug laiko. Jos buvo dekoruotos gipsiniu tinku, kurį, įbrėžus kampą, sutvarkyti labai paprasta – tereikia baltų dažų ir teptuko. Tai ne tik praktiška – taip sukuriamas skulptūriškas, akiai malonus vaizdas. Sienos puikiai panaudotos natūralios šviesos sklaidai erdvėje, reikalingai kokybiškam patalpos apšvietimui.
Ir kiti architektų pasirinkti sprendimai įdomūs ir originalūs. Vienas jų – atsisakyti grindjuosčių, bet laikytis technologinių rekomendacijų. Vietoj jų pasirinktas L profiliuotis, kuris tarsi vientisa linija tęsiasi visu buto perimetru (taip medinės grindys neklojamos iki sienų). Projektuotojai įrodė, jog toks metodas leidžia lengvai montuoti baldus ir duris tiesiai ant paties pagrindo. Dažyto ir šukuoto medžio grindys nuo įėjimo iki svetainės – baltos, šviesiai ir tamsiai pilkos derinys. Toks koloritas ypač patiko ir tiko būsto šeimininkams, auginantiems melsvą britų trumpaplaukę katę. Šis derinys išryškina langus ir jų rėmus, kurie tarsi paveikslai perteikia Vilniaus panoraminius vaizdus namuose besiilsintiems šeimininkams ir jų augintinei.
Vienintelis, anot architektų, nepasiteisinęs sprendimas – apvalios durų rankenos. Nors kuria gražų estetinį vaizdą, tačiau dėl mechanizmo ar montavimo klaidos tokiomis rankenomis sunku varstyti duris...
Studijos YCL komandą labiausiai džiugino, kad projektas klostėsi sklandžiai, laikantis plano. Prireikė tik nedidelių korekcijų, pavyzdžiui, suvienodinti durų linijas. Be to, šis projektas įrodė, kad, net ir neskiriant daug lėšų galima sukurti estetišką ir konkurencingą (palyginti su didelių išteklių reikalaujančiais projektais) interjerą.