Architektė Laura Byčenkova prieš kurdama privatų interjerą stengiasi įsiklausyti į užsakovo norus ir pomėgius. Reikia išsiaiškinti, kaip gyvena, ką mėgsta žmogus, kokie jo įpročiai, hobiai ir sukurti tokią erdvę, kuri atspindėtų visa tai.
„Tik tada namai bus savi, mieli, o tuo pačiu ir saviti. Kitas žingsnis – teisingai sudėlioti funkciją. Tinkamai suprojektuotas planas yra bene svarbiausias gero interjero elementas“, – pasakojo L.Byčenkova.
Anot jos, vėliau reikia parinkti visam interjerui arba kiekvienai erdvei būdingą nuotaiką, kuri leistų išlaikyti vientisumą renkantis spalvas, medžiagas ir tekstūras.
L.Byčenkovos nuomone, kuriant mažos erdvės interjerą, svarbu, kad joje būtų kuo mažiau nefunkcionalių zonų. Tam geriausiai pasitarnauja koridorių eliminavimas. Taip pat daug erdvės galima sutaupyti sukuriant kelias funkcijas turinčių baldų.
Kuria kartu su klientu
Interjero dizainerė Diana Kenstavičiūtė sako, kad principai, kuriais vadovaujantis kuria interjerą, priklauso nuo kliento. Yra pagrindinės ergnonominės ir stiliaus taisyklės, kuriomis vadovaujantis ji kuria interjerą.
„Stengiuosi būti nuoširdi būsimam projektui. Visada matau objekto pliusus ir minusus, tačiau tik jautrumas padeda didžiausius minusus paversti grožiu – taip gimsta unikalumas. Visa kūryba turi kilti iš širdies. Klausausi žmonių, stengiuosi pajausti, ko jiems norisi, o jei nežino – kartu atrandam, kas jų namams ar darbo vietai suteiktų gyvybės ir jaukumo“, – pasakojo dizainerė.
„Kaip žinia, prie interjero įgyvendinimo prisideda gerokai daugiau žmonių nei galime įsivaizduoti, tad dirbdama noriu, kad patenkintas liktų ir klientas, ir statybininkas, ir tiekėjas, ir žinoma pati“, – tikina D.Kenstavičiūtė.
Pasak jos, mažoje erdvėje įprastai vieną funkciją turintis objektas įgyja kelias funkcijas, kad taupant erdvę jį būtų galima išnaudoti keliais variantais. Todėl projektuojant verta ieškoti ištraukiamų-įtraukiamų konstrukcijų baldų, atverčiamų detalių.
„Funkcionalumas atsiskleidžia projektuojant tinkamą elektros ir apšvietimo schemą, mažoje erdvėje galima rasti netikėtų jaukių kampų, kuriuos apšvietus optiškai erdvė atrodo erdvesnė. Šviesa su kryptingu spinduliu gali atkreipti dėmesį į kokį nors objektą interjere, taip nukreipiant dėmesį nuo didesnių „nepatogių“ objektų, – sako D.Kenstavičiūtė.
Svarbu detalės
Architektės Ona Januškevičiūtė ir Kristina Katinaitė tikina, kad interjero dizaino kūrimas yra labai kompleksiškas procesas, reikalaujantis ne tik profesinio pasiruošimo, bet ir jausmo. Tai ne tik daili vidaus patalpų apdaila ar dekoracinių elementų parinkimas, kaip kad daugelis yra linkę manyti.
„Erdvės formavimas ir aplinkos virsmas jaukiomis bei estetiškai patraukliomis gyvenamosiomis, darbo ar poilsio zonomis priklauso nuo daugybės aspektų. Gerai „padarytas“ interjeras yra ne tik funkcionalus – jis turi savo nuotaiką bei charakterį, veikia toje aplinkoje esančius žmones. Pradedant naujos erdvės interjero kūrimo procesą labai svarbu vadovautis trim pagrindiniais aspektais – funkcija, nuotaika bei ritmu“, – tikina Vilniuje veikiančios architektūros studijos „Novarchis“ architektės.
O.Januškevičiūtė ir K.Katinaitė teigia, kad erdvė turi būti pilnai užpildyta ir atlikti savo vaidmenį, tad didžiausias dėmesys čia skiriamas funkciniam erdvės padalinimui, pagrindinių dėmesio taškų nustatymui bei įvertinimui.
„Pastaruoju metu vis daugiau žmonių pageidauja atviro planavimo bei didesnių erdvių, kuriose būtų galima „kvėpuoti“ bei laisvai judėti, jaustis nevaržomai ir atlikti daug kasdienių ritualų“, – sako architektės.
Kad visa tai nepavirstų į nesuvaldomą gyvenimiškąjį chaosą, labai svarbu aiškiai apspręsti funkcines zonas bei pagrindinius jų dėmesio taškus. O.Januškevičiūtė ir K.Katinaitė pasakoja, kad kartais erdvė pati padiktuoja, kas ir kaip turėtų vykti, mat funkciniai centrai susiformuoja natūraliai. Pavyzdžiui, erdvėje jau yra židinys, nestandartinės formos niša ar didžiulis langas su įspūdingu vaizdu į pušyną – iš karto tampa aišku, kur bus formuojama šeimos poilsio erdvė, jaukus skaitymo kampelis su įdomia lentyna ar vieta, kur galima grožėtis pušų viršūnėmis, įsitaisius prie pietų stalo.
