Ką galima vadinti antikvariniu baldu?
„Paskutiniu metu jaučiamos tendencijos, kad žmonės moderniame, naujame interjere pastato vieną klasikos, antikvaro akcentą. Patys suprantame, kad nebe dvaruose ar pilyse gyvename. Todėl ir vienas taikliai parinktas baldas moderniame interjere būna tarsi „vyšnia ant torto“. Parodoje „Baldai“, kuri spalio 5 d. prasidės „Litexpo“ parodų centre, turėsime ekspoziciją, kurioje pademonstruosime, kokiose erdvėse tinka šie baldai. Iki šiol senovinių baldų parodose apskritai nebuvo“, – sakė „Rumšiškių baldų“ bendrasavininkis Morenas Jasevičius.
Kartais konsultuojamės su klientu: jei baldas turi kažkokią žymę, kad ir įdaužimą, kuris susijusęs su prisiminimu – tai paliekame. Išsaugoti prisiminimai – neįkainojami.
Jo teigimu, pastaruoju metu susikūrė gana daug antikvariatų, tačiau reikia būti atsargiems, kad vietoje antikvarinio neįsigytumėte paprasčiausio naudoto baldo už pernelyg didelę sumą.
Antikvarinio baldo amžius skirtingose šalyse vyrauja nuo 60 iki 100 metų, kitaip tariant, tik tokio amžiaus baldą jau galima laikyti antikvariniu. Taip pat antikvarinis baldas yra vienetinis, dar didesnę vertę suteikia jo autoriaus žymė ar parašas.
Baldas su prisiminimų žymėmis – neišmatuojamos vertės
„Rumšiškių baldai“ turi didžiules restauravimo dirbtuves, todėl parodos metu nutarė atgabenti dalį jų į Vilnių: restauratoriai visą savaitgalį dirbs prie antikvarinės spintos, ją atnaujins ir tapys ant durelių. Ypač smalsiems lankytojams jie žada leisti išbandyti restauratoriaus darbą. Taip pat į ekspozicijų salę bus atvežtas didžiulis „milžino“ krėslas, kuriame galės pasėdėti ir įsiamžinti visi norintys.
„Siekiame ir šviesti žmones, nes Lietuvoje dar neturime antikvaro kultūros: kodėl tas baldas vertingas, ar galima į tokius baldus investuoti?“, – sako M. Jasevičius.
Prakalbęs apie restauravimą M. Jasevičius užsimena apie baldus, kurių vertės neįmanoma išmatuoti pinigais. Tai – senelių, prosenelių baldai, pavyzdžiui, stalas, po kuriuo jo dabartinis šeimininkas dar stačiomis bėgiojo. Tokiems baldams tereikia atsargių patyrusio meistro rankų.
„Kartais konsultuojamės su klientu: jei baldas turi kažkokią žymę, kad ir įdaužimą, kuris susijusęs su prisiminimu – tai paliekame. Išsaugoti prisiminimai – neįkainojami“, – kalba „Rumšiškių baldų“ atstovas.
Bendrovė baldus restauruoja ir prekiauja antikvariniais baldais jau daugiau nei 2 dešimtmečius. M. Jasevičius prisimena, kaip iš pradžių švelniai ginčydavosi su klientais, norinčiais uždažyti kokybiškos medienos faktūrą ir paversti baldą provanso stiliaus. Antikvaro akimis, tai būtų baldo gadinimas, bet...
„Galvoju – jeigu klientas to nori... Juk nudažius baltai baldas tampa
Baldai, pagaminti iš medienos plokščių po dešimtmečio jau greičiausiai keliaus į konteinerį. O antikvariniai – jie nenuvertėja.
švelnesnis, įgauna grakštumo. Tad jau nebesiginčijame – tebūnie“, – šypsosi pašnekovas.
Nuo kredenso iki etažerės – kaip jie atrodo?
M. Jasevičius sako, jog antikvaras – ne tik senovinė komoda ar sofa. „Rumšiškių baldai“ parodos metu įrengs ir senoviniais baldais apstatys miegamojo, darbo kambario, svetainės, virtuvės ir netgi vonios erdves. Lankytojai galės pasisemti įkvėpimo, kaip ilgą istoriją menantį baldą pritaikyti skirtingoms funkcinėms zonoms.
Reikia atkreipti dėmesį, jog antikvariniai baldai – senkantis išteklius. Lietuviai dažniausiai juos atsiveža iš Vakarų šalių, jų mažėja. M. Jasevičius mano, jog nusibodusį antikvarinį baldą greičiausiai parduosite brangiau, nei įsigijote.
„Baldai, pagaminti iš medienos plokščių po dešimtmečio jau greičiausiai keliaus į konteinerį. O antikvariniai – jie nenuvertėja. Be to, galima kalbėti apie vartojimo mažinimą – mes toliau naudojame seną baldą, nenaudojame išteklių naujo gamybai“, – sako M. Jasevičius.
Jis prisipažįsta, kad antikvarinių baldų įvairovė ir po dviejų dešimtmečių jį vis dar nustebina: konsolės, kredensai, etažerės ar banketės – antikvariniai baldai turi daugybę funkcijų ir šiandien jau egzotiškai skambančių pavadinimų.
Tikram antikvariniam daiktui atskirti reikia žinių
M. Jasevičius pabrėžia, jog jo šeimai, vystančiai šį verslą, svarbi kiekvieno baldo istorija, pagaminimo metai, stilius, todėl, nors klientams neretai reikia tiesiog gražaus baldo, bendradarbiaudami su Lietuvos istorijos muziejumi antikvarai sudaro kiekvieno baldo aprašymą. Pradėję nuo baldų Jasevičiai šiandien prekiauja ir įvairiais kitais senais daiktais: muzikos instrumentais, rašomosiomis mašinėlėmis, knygomis.
Pavyzdžiui, šiuo metu parduodamas net XIX a. pabaigos Filipinų genties Ifugao medžioklės krepšys, suvytas iš rotango (lianų rūšis).
Jei patys nuspręsite leistis į vadinamuosius „blusų turgus“, pasidomėkite antikvarinių baldų ar daiktų požymiais iš anksto.
„Tikimybė būti apgautam – didelė. Ir Lietuvoje daug tų, kurie skelbiasi pardavinėjantys antikvarinius baldus... ten yra tiesiog restauruoti paprasti baldai. Todėl savo baldams gauname sertifikatus, patvirtinančius, kad tai tikrai antikvarinis baldas“, – sako pašnekovas.
Ar norėtumėte į servizus žvelgti pro Ryšių istorijos muziejaus langus?
Jei antikvariniai baldai jūsų nežavi, galbūt susidomėsite antrinio dizaino baldais?
Turėsime ir stalą, pagamintą iš parketo, bei kilimą, supintą iš senų dviračio kamerų.
Giedrius Bučas parodoje pademonstruos, ką dizaineriai ir studentai jo dirbtuvėse „Kūrybos kampas 360“ sukūrė iš buvusio Ryšių istorijos muziejaus Kaune langų.
„Baldų parodoje taip pat turėsime nedideles dirbtuves ir diskusiją – kviesime padiskutuoti apie aplinkosaugą, darnų vartojimą, kodėl turėtume kažką keisti savo gyvenime“, – sako dirbtuvių įkūrėjas ir antrinio dizaino šalininkas Giedrius Bučas.
Antrinio dizaino parodos „Naujas žvilgsnis pro seną langą“ kūrinius gamino baldų dizaineris Marius Valaitis, neretai kuriantis iš jau panaudotos medienos, bei Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto studentai.
Praėjusiais metais G. Bučas demonstravo suomių dizainerio šviestuvus iš įvairių konservų dėžučių. Šiemet, uždarant garsų Kauno Ryšių istorijos muziejų atsirado puiki proga panaudoti keičiamus šio seno muziejas langus. Dizaineris Marius Valaitis iš jų pagamino ne prasčiau už naują baldą atrodančią indaują – vitriną. Kauno kolegijos studentų rankose gimė informaciniai pilonai bei širma.
„Turėsime ir stalą, pagamintą iš parketo, bei kilimą, supintą iš senų dviračio kamerų“, – stebino G. Bučas.
Pasidaryk pats – šiandien tapti sau baldininku dar paprasčiau
Kaune įkurtose dirbtuvėse „Kūrybos kampas 360“ lankytojai gali atsinešti sulūžusį daiktą ir jį savo rankomis susitaisyti, pritaikyti kitai paskirčiai ar pagaminti kažką naujo. Šioje erdvėje gausu įrankių, priemonių medienos, metalo apdirbimui, šlifavimui, dažymui, yra ir meistras, galintis pasidalinti patirtimi ir patarimais.
„Nereikia pirkti visos pakuotės varžtų, klijų – kviečiame naudotis tuo, ką mes prikaupėme, tiesiog susimokėjus mėnesio abonementinį mokestį. Kodėl verta baldą susitaisyti ar pasigaminti pačiam? Pirkdami naują daiktą mes eikvojame gamtos resursus – ir medieną, ir geležį. Išmetus daiktą taip pat
Beje, Švedijoje jau priimtas įstatymas, kad žmonės, kurie savo daiktus atneša remontuoti, gauna tam tikras nuolaidas iš valstybės, nereikia mokėti PVM, jiems grąžinama pusė remonto išlaidų.
reikalingi resursai, kad jis būtų tinkamai sutvarkytas. Šiandien nusipirkti naują daiktą gali atrodyti pigu – bet tas pigumas sąlyginis, nes mes jau dabar naudojame per daug savo planetos resursų. Ką paliksime ateities kartoms? Pirksim, po metų kitų išmesime ir vėl pirksim iš naujo“, – sako G. Bučas.
Jo teigimu, dirbtuvėse, ypač kai į jas įsitraukia visa šeima, ugdomas vaikų kūrybingumas bei atsakingas požiūris į aplinką, vartojimą.
„Vaikas išmoksta paimti įrankį į rankas. Priminsiu šiandienos tendencijas: trūksta tikrai gerų meistrų. Nes užaugo vadybininkų ir vadovų karta. O galbūt vaikas, padirbęs su įrankiu, pasirinks profesionalaus meistro ar amatininko kelią. Kodėl gi ne? Tai nėra kažkoks „juodas“ darbas – visiems ir visur prireikia gerų meistrų.
Beje, Švedijoje jau priimtas įstatymas, kad žmonės, kurie savo daiktus atneša remontuoti, gauna tam tikras nuolaidas iš valstybės, nereikia mokėti PVM, jiems grąžinama pusė remonto išlaidų. Turime ekonomiką paversti žiedine ir daiktų žaliavas grąžinti į ekonomikos ciklą, iškart galvoti, ką mes darysime su daiktu, kai jo nebereikės“, – sako Giedrius Bučas.
Spalio 5-8 dienomis vyksiančioje parodoje „Baldai“ bus aptariamos ir kitos aktualios baldų pramonės temos, demonstruojamos baldų ir medienos apdirbimo technologijos bei įrengimai, baldų apdailos medžiagos ir priemonės. Paroda „Baldai“ vyks parodų ir kongresų centre „Litexpo“.