Atsigręžę į 9-ojo dešimtmečio pasaulines interjero tendencijas, pastebime pastelinių atspalvių, geometrinių formų ir abstrakcijos įsigalėjimą. Tai primena šiuo metu paplitusį ir daugelio pamėgtą skandinavišką interjerą, kuris neretai kupinas vaiskių spalvų, subtilių, grafinių dekoro elementų bei geometrinių formų. „Skirtingų laikotarpių ir stilių panašumai bei inspiruojanti detalė – neįprasta trikampė plytelė – virto kuriamo interjero stiliaus įkvėpimo šaltiniu. Matote, kartais tereikia visai nedaug...“ – pasakoja A.Bunikytė.
Plytelės geometrija – lygiakraštis trikampis – tapo kertiniu kūrybinio proceso atspirties tašku. Jo nuožulnios kraštinės atsikartoja bute įvairiu masteliu, skirtingomis spalvomis bei tekstūromis. „Nors figūros motyvas kartojamas visose patalpose, dėl skirtingo jo panaudojimo būstas neatrodo nuobodžiai – jis yra žaismingas, šiuolaikiškas, jaukus, galbūt primenantis vaikystę“, – teigia architektė.
Bene žaismingiausia namų vieta yra virtuvė. Jos sienas ir grindis puošia jau minėtos skirtingų pastelinių atspalvių trikampės plytelės. Žvelgiant į sieną, išgaubtas ir blizgus paviršius sukuria minkštumo ir bangavimo įspūdį, o grindų keramika, turinti horizontalų sendinimo efektą, puikiai dera prie aiškios struktūros ąžuolinių grindų. Korpusiniai virtuvės baldai – minimalizmo ir modernumo pavyzdys: aiškios, tiesios linijos, slaptos stalčių ir lentynų rankenėlės, kruopščiai sumontuotos daiktų laikymo sistemos, paslėptas gartraukis, lieto akmens (Corian) stalviršis ir, žinoma, įmontuoti šviestuvai.
Spalvingomis plytelėmis sukurta virtuvės mozaika pereina į ramų svetainės kampelį, kuriame savo vietas atrado aiškių formų, lengvų proporcijų baldai. Pilka sofa ne tik atlieka minkštosios dalies vaidmenį, bet ir tampa papildoma miego vieta apsilankius svečiams. Pagal įstrižinę sienos dekoro liniją žaismingai išdėstytos daiktų lentynos neardo sienos plokštumoje kuriamos dinamikos. Kambaryje esantys korpusiniai baldai ir valgomojo komplektas su išskleidžiamuoju stalu – baltų tonų. Šviesi spalva suvienija skirtingos paskirties baldus ir neleidžia jiems išsiskirti. „Tamsinto ąžuolo grindys – atsvara spalvingoms sienų plokštumoms“, – aiškina projekto autorė.
Šeimininkų miegamasis – bendros stilistikos tęsinys, spalvingas juostinis dekoras tampa pagrindiniu kambario akcentu. Nedidelė erdvė optiškai plečiama ir neapsunkinama: veidrodinės spintos durys, nuo grindų pakelti baldai, vyraujanti balta spalva, nedideli, lankstūs šviestuvai. Minimalistinių proporcijų lovos galvūgalio plokštė bei neutralių tonų tekstilė suteikia lengvumo didžiausiam patalpos baldui – miegamojo lovai.
Geometrijos ir spalvų kupinas jaunų žmonių butas – teigiamos nuotaikos bei energijos šaltinis. Būsto interjeras skatina bendrauti, veikti, kurti, o šaltomis ar niūriomis dienomis jame smagu leisti laiką. Lengvumas, praktiškumas, žaismingumas – interjero derinys, atspindintis ne tik dviejų laikotarpių stilių dermę, bet ir originalias autorės ir gyventojų idėjas.
