Projekto autoriai: Knoblauch
Vieta: Ofenburgas, Vokietija
Įgyvendinta: 2017 m.
XIX a. pastatas, kurio autorius – vokiečių architektas Heinrichas Hübschas, buvo pastatytas 1845 m., o iki pat 2009-ųjų tarnavo kaip kalėjimas. Per 2014–2017 m. vykusią rekonstrukciją stengtasi išsaugoti kuo daugiau senovinių elementų. Taip pat prie statinio buvo naujai prijungtas šiuolaikinis stiklinis priestatas. Platūs koridoriai, natūralios apdailos medžiagos bei 10 metrų aukščio stiklo siena akivaizdžiai pabrėžia faktą, jog pastatas įgijo naują paskirtį. Dabar čia yra įrengti 38 viešbučio kambariai bei apartamentai, suformuoti jungiant buvusias kalėjimo kameras į didesnes erdves. Apie šiurpoką istoriją užsimena ir 1,2 metro storio sienos bei senovinės durys, puikiai pritaikytos moderniame interjere.
Naujoji stiklinė dėžė tarnauja kaip vartai, skiriantys du pastato korpusus, kuriuose išsidėsčiusios skirtingos paskirties erdvės: restoranas, laukiamasis, galerija, biblioteka, sauganti apie 3 000 knygų. Antrajame aukšte yra konferencijų salė bei susitikimų kambarys. Knoblauch dizaino studija buvo atsakinga už viešbučio interjerą: juo norėta perteikti šiuolaikišką, tačiau tradicijomis paremtą dizainą, kurį jau iš pirmo žvilgsnio norisi vadinti „klasika“. Būtent tam buvo parinkti vietinių autorių baldai bei interjero elementai, itin vertinami rankų darbo kūriniai.
Žalsva spalvų gama, derinama su tamsiu ąžuoliniu parketu bei raudonųjų plytų skliautinėmis lubomis, suteikia interjerui išskirtinumo, o su balta patalyne kontrastuojanti juoda oda ir tamsios lininės lovatiesės sukuria solidumo, tvarumo įspūdį. Alyvuogių atspalvio lakuoti baldų fasadai bei iš šilko nuausti kilimai blizgumu ir minkštumu papildo švarių sienų ir medienos rašto kompozicijas. Miegamuosiuose vyrauja švelnūs, tamsoki, prigesinti atspalviai, padedantys atsipalaiduoti, pailsėti. Pilkšvos ar žalsvos sienos, grafitiniai metalinių konstrukcijų atspalviai bei aiškios, nepretenzingos baldų formos, švelnus apšvietimas ir lytėjimu juntama kokybė – tai visa, ko gali norėti viešbučio kambaryje. Bendrai naudojamose erdvėse koloritas pakinta, nes čia ima dominuoti raudonos plytos, ruda oda, žalsvi kilimai, smėliniai ar net garstyčių spalvos akcentai. Žaismingumo suteikia kur ne kur paliktos grotos languose.
Pačiuose brangiausiuose kambariuose neįmanoma nepastebėti laisvai pastatomų elegantiškų, prabangos interjerui suteikiančių vonių. Šalia jų esantys langai atveria vaizdą į kaimynystėje žaliuojantį parką. Viešbutis yra pirmasis visoje Vokietijoje, galintis pasiūlyti savo svečiams pasimėgauti retos rūšies arbata Ceylon Kenilworth Silver Tip, į kurią paprastai išimtines teises turi karališkosios arabų šeimos. Restorane žvelgiant į meniu galima pastebėti šmaikščią užuominą į tradicinę kalinio dietą, nes išskiriamas rudasis ir baltasis meniu. Pastarajame galima rasti gausią viskio, džino, romo bei brendžio kolekciją. Restorano, kurio pagrindinis šeimininkas – šefas Jeremy Biasolis, pavadinimas taip pat primena istoriją – Water & Bread (liet. Vanduo ir duona) – tai yra kasdienis kalinio maisto davinys.
Visa Laisvės idėja sukasi aplink istorinę pastato tematiką. Nepaisant to, jog šiandien čia – prašmatnus viešbutis, stengtasi neslėpti praeities, o ja pasinaudoti kaip kūrybiniu įkvėpimu. Aukščiausio lygio čionykščių dizainerių ir gamintojų baldai, interjero elementai derinami su santechnika, čia pat užaugintu maistu, subrandintais gėrimais, atvykusiems svečiams padeda geriau pajusti vietinį palikimą.
