Palėpė Norvegijos Stavangerio mieste su vaizdu į fjordą
Stavangeris – tai nedidelis Norvegijos miestas esantis pietvakarinėje šalies dalyje, dantytoje Norvegijos pakrantėje. Viena norvegų šeima nusprendė palėpę paversti svetaine ir gavo itin jaukią patalpą, kurioje įmantrius dekoro elementus atstoja paprasti, skandinaviško stiliaus baldai, natūralaus medžio grindys ir vaizdas į Hafrsfjord fjordą pro didelius, iš kelių mažesnių stoglagių sugrupuotus bendrovės „VELUX“ langus. Papildomai įrengtas balkonėlis ir durys į jį.
Kardinalūs pokyčiai – atnaujinta palėpė sutalpins dvi šeimas
Netoli nuo Oslo esančiame Norvegijos mieste Drammene palėpę pavyko paversti butu net dviems šeimoms. Čia įsikūrė du broliai su žmonomis ir vaikais, palėpėje tilpo ir svetainės, ir valgomojo zonos, virtuvė ir papildoma sofa skaitymui ar tiesiog debesų stebėjimui. Įdomu tai, jog sena plytų sienelė buvo restauruota ir prie jos
Žvelgdamas į projektą tu negali įsivaizduoti šviesos. Gali tik ją pajusti. Dabar visi daiktai viršutiniame aukšte atrodo mieli ir jaukūs.
priderinti kiti baldai ir aksesuarai: rudos odos sofa, juodos lentynos ir valgomojo komplektas, plytos atspalvių rašto sofos pagalvėlės, rusvos medžio grindys.
Taip pat įrengti bendrovės „VELUX“ stogo balkonai „Cabrio“. Jie negali tarnauti kaip pilnaverčiai balkonai, tačiau leidžia iškelti koją į lauką ir įkvėpti šviežio oro, taip pat žvelgiant iš vidaus vizualiai praplečia erdvę.
Danija – palėpė virto vaikų žaidimų erdve
Turbūt ne viena mama svajoja apie tai, kad vaikai turėtų erdvų, šviesų ir jaukų kambarį žaisti, o jų žaislai nesimėtytų, po svetainę, miegamuosius, virtuvę ir visas kitas erdves. Danijos Kopenhagos priemiestyje Hellerupe du vaikus auginanti šeima palėpę pavertė įspūdinga žaidimų erdve – čia tilpo ir linksmai dažyta dviaukštė lova ir senovinio stiliaus žaislų lagaminas. Taip pat antrajame aukšte, palėpėje, įkurtas tėvų miegamasis ir vonia.
Šeima įsigijo beveik šimtametį namą, nes iškart įsimylėjo įspūdingą vaismedžių sodą ir jo aplinką. Tačiau turėjo priekaištų namo stogui ir antrojo aukšto kambarių išvaizdai – vaikų miegamasis ir vonia teturėjo po vieną mažą langą, trūko ventiliacijos. Renovacijai pasamdytas architektas nubraižė projektą, kuriame buvo suprojektuota 12 stoglangių. Iš pradžių namo šeimininkai reagavo skeptiškai – ar turint tiek langų jie netaps nuolat stebimi praeivių ir kaimynų? Ar pro langus nebus patiriami dideli šilumos nuostoliai? Vis tik projektui buvo pritarta ir šiandien šeima labai džiaugiasi savo sprendimu.
„Netrukus supratome, kad pro stoglangius praeiviai ir netgi kaimynai negali matyti, ką mes veikiame, – sako namo šeimininkė Malene Sondergaard. – Taip pat žvelgdamas į projektą tu negali įsivaizduoti šviesos. Gali tik ją pajusti. Dabar visi daiktai viršutiniame aukšte atrodo mieli ir jaukūs. Taip pat esame labai laimingi, įsidėję stoglangį į vonią – anksčiau oras joje ilgai išlikdavo drėgnas kaskart kai kas nors pasinaudodavo dušu. Dabar šią patalpą labai lengva išvėdinti“.
Muzikanto palėpė Rumunijoje, Bukarešte
Rumunijos violončelininkas palėpę įsirengė tam, kad joje galėtų niekeno netrukdomas (ir netrukdydamas kitiems) muzikuoti. Ši palėpė – visai nedidelė, todėl joje įrengti itin dideli stoglangiai mediniai rėmais, sudėtos medinės grindys, palikti stogo gegnių fragmentai ir pagalvėlės prisėsti ant žemės. Vis tik erdvės užtenka groti violončele arba saksofonu, arba smagiai praleisti vakarą su draugų kompanija.
Restauruota palėpė Čekijoje, Brno
Senos Čekijos sostinės neorenesanso stiliaus vilos palėpėje, pasirodo, slėpėsi didžiulė erdvė. Vila restauruota atsargiai, konsultuojantis su paveldosaugininkais ir istorikais, tačiau jie pritarė 12 stoglangių įrengimui. Vilą rekonstravo architektų komanda „FORM ARCH“, parinkusi techninius sprendimus ir apdailos medžiagų (taip pat ir stogo langų) spalvas. 19 ir 20 amžių sandūroje statytas pastatas sutvarkius didelę palėpės erdvę tapo labiau pritaikytas šiuolaikiniams savininkų poreikiams.
Šeimos „namas name“ Pavilnių regioniniame parke
Namas, išdygęs Pavilnių regioniniame parke privalėjo turėti dvišlaitį stogą. Tačiau idėjų nestokojantiems architektams toks apribojimas tapo įkvėpimu – sklype iškilo
Tankiame Vilniuje visi siekia taupyti vietą ir iš palėpių pasidaro fantastiškų erdvių. Tuo metu mažesniuose miesteliuose, kur visi turi didesnius plotus žemės, palėpėms neskiriama daugiau dėmesio.
itin modernus būstas, vitrininiais langais „žvelgiantis“ į sodą ir traukinius, kartais prašvilpiančius geležinkeliu, o „nugaroje“ turintis stoglangius – vien tam, kad būtų galima pasimėgauti pro juos krentančiais ryto ir vakarinės saulės spinduliais. Viduje – ir dar vienas, mažesnis šlaitinis stogas suformuoja namą name. Atskirtoje mažesnėje erdvėje įkurti miegamieji, sanintariniai mazgai ir vaiko kambarys.Name gyvenanti jį projektavusios studijos „DO architects“ vadovė Sabina Daugėlienė sako, jog siekė turėti šviesią erdvę, kurioje visa šeima leistų laiką kartu.
„Namas nėra didelis, jis labai kompaktiškas ir paprastas. Tai pailgas namas, turintis vieną įstrižą sieną. O įstriža ji todėl, kad būtų galima optimaliai išnaudoti erdvę: svetainėje daugiau vietos, o prie iėjimo – siauriau. Norėjome erdvės, kur visa šeima po darbų bent porą valandų pabūtų kartu: kas ruoštų pamokas, kas gamintų valgyti, kas skaitytų knygą – viskas vyktų vienoje erdvėje. Ir labai norėjome matyti seną sodą. Tačiau sodas ir pravažiuojantys traukiniai yra šiaurės vakarų pusėje. Rytų ir vakarų saulės vis tiek labai norėjosi...“, – prisimena S. Daugėlienė.
Taip vienoje dvišlaičio stogo pusėje atsirado bendrovės „VELUX“ stoglangiai.
„Pavyzdžiui, iš tos pusės šviesa krenta ant pietų stalo. Įdomu tai, kad stovint pagrindinėje erdvėje atsiranda toks skaidrumo pojūtis: stovėdamas viduje tu labai gerai jauti, koks oras lauke, susidaro įspūdis, kad namas tarsi permatomas. Vos po lietaus išlenda pirmasis saulės spindulėlis, tu jau jį jauti. Ir atvirkščiai – iškart pastebime, kai pradeda lyti, snigti“, – sakė S.Daugėlienė.
Ji taip pat nuramino, jog dideli vitrininiai langai ir stoglangiai šilumos nuostolių.
„Mes dažnai girdime klausimą apie šilumą. Tačiau pragyvenom name jau dvi žiemas – jis tikrai šiltas. Kai žiemą grįžti iš lauko sužvarbęs, sušalęs, sulytas – namuose šilta, o galiausiai, jei norisi ir tos psichologinės šilumos, visuomet galima užsikurti krosnelę“, – svarstė S. Daugėlienė.
O ar lietuviai įžvelgia palėpių potencialą ir dažnai šias patalpas verčia gyvenamosiomis?
„Tai priklauso nuo vietovės, kur žmogus gyvena. Tankiame Vilniuje visi siekia taupyti vietą ir iš palėpių pasidaro fantastiškų erdvių. Tuo metu mažesniuose miesteliuose, kur visi turi didesnius plotus žemės, palėpėms neskiriama daugiau dėmesio. Stoglangius mes, architektai, mėgstam. Nes jie duoda daugiau šviesos, nei tiesiog langas. Ypač – tokiose netikėtose vietose: praėjmuose, virš laiptų, ypač – voniose. Pro stoglangį sklindanti šviesa yra labai graži. Manau, kad visos erdvės turi potencialą – o šviesa dar niekur ir niekam nepakenkė“, – pokalbį užbaigė architektūros studijos „DO architects“ vadovė.
