Nors jaunos šeimos – Gedimino ir Ingos Galdikų, įkurti laidojimo namai duris Šilainiuose atvėrė dar rudenį, oficialus jų pristatymas surengtas tik gruodį. O ir pats pristatymas buvo ne ką mažiau modernus už patį pastatą: mimų pasirodymai, fleitos bei smuiko garsai, reklaminė sienelė, užkandžiai, kokteilių baras, šampano piramidė ir netgi tortas. Šventinis vakaras laidojimo namuose? Pasirodo, gali būti ir taip. Moderni vieta, kurioje pasveikinti atvykusius svečius įprastai – „Sveiki, gyvi“, netinka. Liežuvis neapsiverčia ir palinkėti jos savininkams kuo daugiau klientų.
Projektą kūrėme ketverius metus. Kodėl daugiau nei du dešimtmečius niekas čia nepastatė naujų privačių laidojimo namų? Tam reikia didelių investicijų.
„Perimu iš tėčio jo įkurtą verslą. Laidojimo paslaugomis jis verstis su draugu pradėjo vos atgavus Lietuvai nepriklausomybę, o nuo 1996 m. ėmėsi šios veiklos vienas. Pats pirmą kartą „ant ledų“ užsidirbau, kai buvau 16 metų – padėjau nešti karstą. Taip viskas ir prasidėjo“, – teigė 32-ejų metų G.Galdikas.
Gedimino tėtis Mamertas 1996 m. įkūrė laidojimo paslaugų įmonę UAB „Užuojauta“. Iš pradžių veikę Gimnazijos g., 2000 m. laidojimo namai buvo perkelti į Sąjungos a. Vilijampolėje. Buvusiame kino teatre „Vilnis“ jie, taip nė karto ir neatnaujinti, veikia iki šiol.
„Norėjosi sukurti kažką naujo, šiuolaikiško. Pakeliavęs po Vokietiją prisirinkau daugybę idėjų ir su žmona nusprendėme įsteigti modernius gedulo namus Kaune. Projektą kūrėme ketverius metus. Kodėl daugiau nei du dešimtmečius niekas čia nepastatė naujų privačių laidojimo namų? Tam reikia didelių investicijų, o ir konkurencijos nėra“, – patikino pašnekovas.
2013 m., pasitelkus žymius architektus iš Eugenijaus Miliūno studijos, prasidėjo laidojimo namų projektavimo darbai. Po metų – statybos. 2015 m. įkurta dukterinė „Užuojautos“ įmonė UAB „Sielų upė“. 2017 m. įmantrios formos 660 kv. m plotą užimantis statinys buvo užbaigtas.
Derinta prie bažnyčios
G.Galdikas 15min žurnalistams surengė ekskursiją po moderniuosius gedulo namus. Aukštos lubos, ant kurių – paveikslai iš žaliuojančių liofilizuotų samanų, nesimetriškos sienos, visose patalpose – bažnytinėms laidojimo salėms taip trūkstama dienos šviesa, reguliuojamas apšvietimas, automatinė vėdinimo sistema, iš kurios sklinda pušies kvapas.
Apgalvotos net mažiausios detalės, kurios ne tik tarnauja pagal tiesioginę funkciją, bet ir yra tarsi maži meno kūriniai, kuriantys subtilią erdvę. Daug betono, o betonas, pasak laidojimo namų savininko, reiškia modernumą ir ilgaamžiškumą.
„Išskirtiniai architektūriniai elementai – įstrižos sijos ir iš pušų rąstų pagamintas postamentas. Norėjosi įnešti kažką šilto, o medis būtent toks ir yra. Grožio ieškoti reikia paprastume, natūralume. Įrengėme holą ir kiemelį, kuriame vaizdas atsivertų į bažnyčią. Ji – pagrindinė ašis, pagal kurią viskas ir komponuota, kad tas sakralumo jausmas pagautų vos įėjus. Pastatui suteiktas tarsi koplyčios įvaizdis“, – architektūrinius sprendimus aiškino šalia esančią Šv. Dvasios (Šilainių) bažnyčią projektavę E.Miliūno studijos architektai.
Dėmesys ne tik mirusiesiems, bet ir gyviems
Pirmajame gedulo namų aukšte – dvi šarvojimo salės: viena mažytė, kita – didelė, besitransformuojanti į keletą atskirų erdvių. Jose gali sutilpti iki 120 žmonių. Įrengta moderni mirusiojo nuotraukoms skirta rodyti vaizdo prieiga, kokybiška įgarsinimo sistema. Kadangi laikas tokios paskirties pastate bėga ne tik šarvojimo salėje, daug dėmesio skirta ir poilsio erdvėms, baldams, dekoro elementams.
„Stengiamės, kad laidojimo namuose būtų erdvių, tinkamų žmonėms susitikti, pabendrauti, kai ne tik velionis prisimenamas, bet ir bandoma užpildyti ilgo nesimatymo spragas. Tam įrengėme mini virtuvėles, poilsio kambarius su žaliomis zonomis, o tai, pasak psichologų, nuteikia raminančiai“, – pasakojo laidojimo namų „Sielų upė“ plėtros vadovė Inga Galdikienė.
Kremavimo paslauga Suvalkuose – perpus pigesnė nei Kėdainiuose. Kodėl? Pas mus tėra vienas krematoriumas, o Lenkijoje jų – 30. Monopolija iškelia kainą.
Pasak jos, kai šermenys dar vykdavo namuose, juose dalyvaudavo ir vaikai. Šiandien atsisveikinti su mirusiuoju žmonės stengiasi atvykti be atžalų. Ir ne tik saugodami juos nuo blogų emocijų.
„Vaikai mirtį supranta visiškai kitaip: jie ir pabėgioti, ir pažaisti nori. Atsižvelgėme į šeimų poreikius ir įrengėme vaikų laisvalaikio zoną bei motinos ir kūdikio kambarį, kur mažylį ramiai galima pervystyti ir pamaitinti“, – naują sprendimą laidojimo namuose pristatė I.Galdikienė.
Siūlo ir morgo paslaugas
Pasak G.Galdiko, tik kelios ritualinių paslaugų bendrovės, tarp kurių – ir „Sielų upė“, Kaune gali pasiūlyti palaikų paruošimą šarvojimui juos balzamuojant, o esant poreikiui, ir atlikti autopsiją. Jeigu laidotuvių organizavimas užtrunka dėl to, kad artimieji nespėja grįžti iš užsienio, ar kitų svarbių aplinkybių, šių gedulo namų rūsyje įrengtas ir privatus morgas, kuriame kurį laiką galima laikyti mirusįjį. „Sielų upės“ budinti tarnyba dirba ištisą parą.
Gedulo namuose veikia ir laidojimo reikmenų parduotuvė. Joje – keturių įmonių gaminami karstai, lietuvių siuvamos įkapės, kurios subtiliai „paslėptos“ spintose. Galima aptikti ir išskirtinių gaminių: gintaru puoštų ar iš sendintos žalsvos spalvos pušies pagamintų karstų. Siūlomas ir 1 000 eurų vertės prezidentinis karstas. Kodėl jis taip vadinamas? Nes būtent tokiame atgulė Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas.
„Gedintiems artimiesiems patiems tereikia pasirūpinti kapaviete, kunigu ir duobkasiais. Viskuo kitu pasirūpiname mes. Netgi velionio kremavimu. Beje, pastaroji paslauga Suvalkuose – perpus pigesnė nei Kėdainiuose. Kodėl? Pas mus tėra vienas krematoriumas, o Lenkijoje jų – 30. Monopolija iškelia kainą. Taip, nuvažiuoti kauniečiui 120 km į Suvalkus užtrunka ilgiau nei į Kėdainius, tačiau sumokės jis tik 240 eurų vietoj 480“, – patikino gedulo namų vadovas.
Paklaustas, kiek gi investavo į moderniuosius gedulo namus, tikslios sumos G.Galdikas pateikti negalėjo. Prasitarė tik tai, kad vien pastato statybos atsiėjo apie 1,5 mln. eurų.
„Ar tai kada nors atsipirks? Kaži. Perims mūsų vaikai“, – šyptelėjo pašnekovas.
