Prieš ketverius metus Chrisas Nagele padarė tą patį, ką ir daugelis technologijų įmonių vadovų, – savo darbuotojus įkurdino atvirajame biure.
Anksčiau visas jo personalas dirbo iš namų, tačiau, kaip sako pats Chrisas, jam norėjosi, kad visi būtų drauge, kad įsivyrautų kolektyvo dvasia ir kad darbuotojai vieni su kitais bendradarbiautų. Vis dėlto neilgai trukus paaiškėjo, kad toks sumanymas buvo klaida – didžiulė klaida. Susikaupti neįmanoma, darbingumas sumažėjęs, o visi devyni įmonės darbuotojai, jau nekalbant apie patį Chrisą, – nuolat paniurę.
Tokiuose biuruose žmonės gali ir sėkmingai bendradarbiauti, ir kartu atsiriboti nuo kitų komandų, kurių užduotys jiems neaktualios.
Po trejus metus trukusios kankynės atvirajame biure Ch. Nagele įmonę perkėlė į kitą biurą, kuriame kiekvienam darbuotojui buvo paskirta po atskirą kabinetą su įprastomis, grakščiai besivarstančiomis durimis.
Kaip nurodo B.Borzykowskis, iki šiol Jungtinėse Amerikos Valstijose dauguma biurų – net apie 70 proc. – yra atviri. Kol kas labai nedaug įmonių grįžta į kabinetus. Tačiau tyrimai rodo, kad, dirbdami atvirajame biure, esame 15 proc. mažiau darbingi, sunkiai pajėgiame susikaupti ir dukart dažniau sergame, todėl sumanymas darbuotojus telkti vienoje erdvėje yra vis dažniau kritikuojamas.
Nuo tada, kai išsikėlė iš atvirojo biuro, Ch. Nagele teigia ne kartą išklausęs savo kolegų iš kitų panašios pakraipos įmonių užuominų, esą ir jie norėtų vėl turėti sienas ir duris. „Daugelis žmonių vienbalsiai tvirtina, kad negali pakęsti atvirų darbo vietų, – sako jis. – Jie niekada nespėja pabaigti darbų ir turi papildomai dirbti namuose.“
Pasak straipsnio autoriaus, kažin ar artimiausiu metu verslas atsisakys atviro biuro koncepcijos, tačiau Ch.Nigele pavyzdžiu pasekusių įmonių tikrai yra ne viena.
Kuo palankesnės sąlygos susikaupti, tuo geriau
Atskirą kabinetą su durimis kiekvienas iš mūsų norėtų turėti bent dėl vienos priežasties – galimybės susikaupti. Negalime nuolat dirbti kelių darbų ir galvoti apie kelis dalykus vienu metu. Jei mūsų dėmesį bent trumpam kas nors atitraukia, praeina iki 20 minučių, kol vėl galime tinkamai susikaupti.
Svarbu ir tai, kad kai kurios atviros erdvės gali neigiamai paveikti mūsų atmintį, nurodo B.Borzykowskis. Tai visų pirma gresia dirbant tokiame biure, kuriame darbuotojai neturi nuolatinės, būtent jiems priskirtos, darbo vietos, o sėda ten, kur nori, kartu prigriebdami visas savo darbo priemones (angl. hotdesking).
Kaip teigia aplinkos ir dizaino psichologė Sally Augustin, kasdien dirbdami toje pačioje darbo vietoje, gebame įsiminti daugiau informacijos. Akivaizdžiai to nepastebime, tačiau savo prisiminimus „nukrauname“ į mus supančią aplinką, dažnai – į mažas detales, teigia ji.
Šias detales – viską nuo netikėtai šovusios genialios minties, kuria norėtume pasidalyti su kolegomis, iki sumanymo pakeisti brošiūros, prie kurios šiuo metu dirbame, spalvą – galime prisiminti tik toje, o ne kitoje aplinkoje.
Prieš ketverius metus Chrisas Nagele padarė tą patį, ką ir daugelis technologijų įmonių vadovų, – savo darbuotojus įkurdino atvirajame biure.
Ne bendradarbiaujame, o švaistome laiką
Vienas iš pagrindinių darbo trikdžių – triukšmas. Nustatyta, kad beveik 50 proc. žmonių, dirbančių visiškai atviroje erdvėje, ir beveik 60 proc., žmonių, kurių darbo vietas skiria neauštos sienelės, nejaukiai jaučiasi dėl triukšmo, kurį nuolat girdi ir kurį skleidžia patys. Panašiai jaučiasi tik 16 proc. dirbančiųjų atskiruose kabinetuose.
B. Borzykowskio teigimu, dažnai, kalbant apie atvirojo biuro pranašumus, įvardijamos ne tik mažesnės sąnaudos, bet ir geresnės sąlygos bendradarbiauti. Vis dėlto pagrįstai teigiama, kad išmintingos mintys retai kada ateina į galvą tiesiog tuščiai tauškiant. Juk daugelis jau yra patyrę, kad kalbėdamiesi biure veikiau sužinome tai, ką kolega dės po Kalėdų eglute savo artimiesiems arba kaip klostosi kolegos santykiai su nauja mergina.
„Taip, žmonės tarpusavyje bendrauja daugiau, tačiau jie tikrai kalba ne apie darbinius reikalus“, – sako S. Augustin. Ji atkreipia dėmesį, kad jei, dirbdami atviroje erdvėje, norime kokiu nors klausimu pasitarti su kolegomis, paprastai užsisakome posėdžių kambarį. Tai užduotis, kuri turi būti atliekama ne spontaniškai, o planuotai, deramai susikaupti tinkančioje aplinkoje.
Taigi, geriausiai užduotis atliekame tada, kai galime visavertiškai susikaupti, apibendrina specialistė. Žinoma, galima dirbti ir judrioje, triukšmingoje aplinkoje, tačiau galutinis rezultatas nebus toks kokybiškas, koks galėtų būti.
„[Taip dirbti] neproduktyvu, – sako ji. – Gaila, kad žmonių pastangos iššvaistomos, nesudarant jiems tokių darbo sąlygų, kuriose jie galėtų atsiskleisti.“
Pašnekovė sutinka, kad megzti ryšius ir geriau pažinti vieniems kitus yra labai svarbu, tačiau ir uždaruose biuruose galima tai sėkmingai daryti.
Kaip užtikrinti deramą pusiausvyrą?
Kai kurios bendrovės problemą mėgina spręsti taip: tokias susikaupimo reikalaujančias užduotis, kaip tekstų ar reklamos kūrimas, finansinių planų rengimas ar kompiuterinių programų plėtojimas, jos darbuotojams siūlo atlikti specialiai įrengtose uždarose betriukšmėse patalpose, nurodo B.Borzykowskis.
Bėda ta, kad kai kurie iš mūsų, atsitraukdami nuo kolektyvo, nesijaučiame gerai. Gali atrodyti, kad jei dirbame atskirai, mūsų pastangos ne tokios produktyvios. Tai ypač aktualu, jei kolektyvas nėra itin draugiškas ir darbe tvyro tam tikra įtampa. Tokiu atveju mums gali net kilti mintis, kad, užsidarydami atskirame kabinete, kolegoms parodysime savo silpnumą, aiškina S. Augustin.
Kitos bendrovės, siekdamos pagerinti darbo sąlygas, darbuotojus suskirsto nedidelėmis komandomis. Štai tarptautinės architektūros dizaino įmonės NBBJ partneris Ryanas Mullenixas pasakoja neseniai vykdęs kelių technologijų bendrovių užsakymą, pagal kurį reikėjo įrengti biurus, kuriuose būtų nuo trijų iki šešiolikos darbo vietų.
Tokiuose biuruose žmonės gali ir sėkmingai bendradarbiauti, ir kartu atsiriboti nuo kitų komandų, kurių užduotys jiems neaktualios, teigia pašnekovas. Naudos gali duoti ir technologijos. Pavyzdžiui, biure, kuriame dirba pats R. Mullenixas, maždaug kas tris metrus įrengti triukšmo, temperatūros ir žmonių tankumo lygio jutikliai. Naudodamiesi specialia programėle, darbuotojai gali matyti, kuri biuro vieta tuo metu ramiausia.
Deja, nepatenkintiems atvirųjų biurų darbuotojams kol kas gerų žinių nėra. Šios koncepcijos atsisakyti neskubama. Tačiau galima pasinaudoti gerąja patirtimi. Galima ieškoti ir rasti išeičių, kad darbuotojai būtų ir laimingesni, ir darbingesni. Tai būtų į naudą ir kolektyvui, ir visai įmonei.
