Šeimininkai kotedžą įsigijo jau su vidinėmis pertvaromis, visiškai išvedžiotais vandentiekio komunikacijų įvadais, grindiniu šildymu bei elektros instaliacija. Pasak L.Giržadės, dėl grindinio šildymo buvo vengta pernelyg stipriai keisti patalpų išdėstymą. Vis dėlto dizainerė atsisakė dalies pertvarų, o gipso kartono pertvaras pakeitė berėmio stiklo konstrukcijomis. Taip buvo išpildyti maksimalūs atskiroms patalpoms keliami pageidavimai: miegamasis su drabužine, mergaitės kambarys su drabužine, buvo pakoreguota virtuvės zona ir jos baldų išdėstymas. Būstas vis labiau panašėjo į tai, ką užsakovai įsivaizdavo.
Lakoniškame, šiuolaikiniame interjere natūrali ąžuolo mediena puikiai rezonuoja su pilkais ir baltais deriniais. Namų paletė rami, vyrauja tylios geometrinės formos, dėl ne itin aukštų lubų gausu vertikalių detalių. Baldai išdėstyti taip, kad būtų nuolat galima gėrėtis vaizdu pro vitrininius būsto langus.
Dominuojančius šiltus ochros ir šaltus mėlynus atspalvius svetainės zonoje vainikuoja Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio tapybos darbas. Interjero dizainerės teigimu, sudėliojus visus spalvinius tūrius, norėjosi gaivios abstrakcijos. Laura Giržadė džiaugiasi, kad Varkalio tapyba pasirodė tobulai tinkanti šiems namams. Tačiau priduria, kad meno kūriniai neturėtų būti derinami prie interjero: „Džiaugiuosi, kai žmonės įsigyja vieną ar kitą meno kūrinį dėl jo emocinio krūvio, siužeto ar kito juos sujaudinusio ar paveikusio dalyko. Bet į šią erdvę paveikslas atkeliavo kaip vienas iš spalvines dėmes sujungiančių elementų. Jis taip prilipo prie sienos, kad neliko jokių abejonių, jog rado idealius namus.“
