Keičiasi būstai, jų plotas, kartu turi keistis ir baldai. Būstuose vis dažniau įsirengiamos drabužinių patalpos arba uždaros spintos stumdomomis durimis per visą kambario aukštį. Dėl šios priežasties pastebimai daugėja gamintojų, siūlančių įvairius furnitūros sprendimus, kad į tą didelę erdvę visi batai, kaklaraiščiai, papuošalai ir suknelės draugiškai sutilptų. Renkantis ką šiandien apsivilkti prireikia ryškaus apšvietimo, todėl atsiranda naujų sprendimų, kaip LED juosteles įmontuoti į baldus. Tai labai praverčia ne tik drabužinėje, tačiau ir virtuvėje virš maisto gaminimo zonos.
Dizaineriai teigia, kad dažniausi lietuvių pageidavimai šiandien: turėti „šviesius, jaukius, neperkrautus“ namus. Ir nors traukiantis būstų plotui drožinius, apvalias kojeles, tuziną interjero detalių išstumia funkcionalumas ir minimalizmas, smagu truputį pamaištauti, į minimalizmą įmaišyti aksominiu gobelenu aptrauktą fotelį, „Retroformos“ tapetus su eglėmis ar skrendančia žąsimi, arba masyvų, net suskeldėjusį „Oaky oak“ stalą. Beje, šie lietuviai parodoje demonstravo itin įdomų stambų baldą vaikų kambariui, kuriame galėtų sugulti 4 vaikai (2 dviaukštės lovos sujungtos laiptais-stalčiais).
Šioje baldų parodoje peno akims tikrai turėjo ir modernistai (betono dangos „Blulita“ virtuvė, kurios paviršiuje – nė vienos rankenėlės, „Iddo slow living“ griežtos metalinės lentynos ir ąžuolo kamščio interjero detalės, grubūs „Oaky oak“ stalai ir lentynos), tačiau ir „raitytų kojelių“ ar kitų klasikinių linijų gerbėjai.
Interjero „uoga“ tarp įvairių minimalistinių baldų galėtų tapti ir iš tolimojo Balio atkeliaujantys baldai, kuriais prekiauja „Bali wood“. Pagaminti iš Lietuvoje rečiau aptinkamos tikmedžio arba kietmedžio (ironwood) medienos, kai kurie – iš perdirbtų Balio žvejų valčių, jie yra itin spalvingi ir vis dar –patvarūs.
Grįžtant prie straipsnio įžangoje paminėto jaunųjų dizainerių idėjų kampo, akį patraukė į seną lietuvišką pirkią akimirksniu nukeliantys, rankomis austi lino rankšluosčiai, šluostės ir pagalvės („Silvijart“, tekstilės dizainerė ir audėja Silvija Juozelskytė), o šalia – šiuolaikinis modernaus žmogaus baldas – kėdė „Muista“. Šią kėdę galima užsėsti ir kaip balną (suptis į priekį ir atgal) ir atsisėsti iš šono, tada linguosite į šonus.
Kam to reikia? Nes dirbdami biuruose daugiausia laiko praleidžiame sėdėdami, o, kaip pasakytų kineziterapeutai – žmogus sutvertas judėti. Kėdės dizainas – modernus ir kartu superpaprastas.
Garsiausias parodos svečias – visame pasaulyje garsi italų bendrovė „EDRA“, kurios ekspozicijai skirtas įprastai jauniesiems lietuvių dizaineriams užleidžiamas antrasis parodų salės aukštas. Šios kompanijos kūriniai – įdomūs, traukiantys akį, tačiau tiesa, sunkiai įsivaizduojami standartiniuose gyvenamuosiuose butuose. Vien įspūdingajai sofai, ant kurios, žvelgiant iš tolo, nudribęs ilsisi masyvus lokys, atsiskleisti reikėtų keliasdešimties kvadratinių metrų svetainės.
