Unikalus dizainas ar gerai parduodamas produktas?
Lietuvos dizaino forumo steigėjas ir Vilniaus dailės akademijos dėstytojas Marius Dirgėla neslepia, kad „Produkto dizaino“ atėję studijuoti jauni žmonės retai kada sieja savo ateitį su baldų pramone. Ir jei anksčiau studijų programoje buvo privalomas prieškambario baldų projektavimas, dabar dizainerio profesija suvokiama kur kas plačiau.
„Į dizainerį žiūrime kaip į tam tikrą vizijų turėtoją, norime ugdyti jame specifinį mąstymą ir platesnes kompetencijas. Kad baigęs dizaino studijas žmogus fokusuotųsi ne į problemų paieškas, o į galimybių atradimus“, – pokyčius įvardijo Vilniaus dailės akademijos dėstytojas.
Susirasti pamaininius darbuotojus tampa vis sunkiau, nes žmonės nori daugiau laiko praleisti su šeima. Laikai pasikeitė, pasikeitė ir vertybės, niekas nenori dirbti savaitgaliais.
Pašnekovo nuomone, Lietuvoje trūksta viduriniosios grandies baldų projektavimo studijų, kurias galėtų daryti kolegijos.
„Šiandien mūsų baldų pramonei nereikia kažkokių labai unikalių vizijų, išskirtinių medžiagų, naujų technologijų ar į ateitį žiūrinčio dizaino. Reikia tokio dizaino, kuris būtų perkamas ir parduodamas dabar. Kitas dalykas, kad nėra universalių dizainerių. Ir vienas iš didžiųjų baldų dizainerio privalumų – jo patirtis specifinėje rinkoje“, – įsitikinęs M.Dirgėla. Mat įvairių rinkų poreikiai ir lūkesčiai stiliui labai skiriasi, tad kartais gamintojui labiau apsimoka samdyti dizainerį iš tos rinkos, kur ketinama parduoti produkciją, negu išauginti vietinį dizainerį.
Ar mums reikia labai ypatingo dizaino baldų? Šioje vietoje, anot M.Dirgėlos, mes susiduriame su problema, kadangi unikalaus dizaino produktas gaminamas labai mažomis serijomis, o mes neturime rinkos ir negalime įsibėgėti.
„Tada labai išauga baldo savikaina, o pats produktas tampa visiškai nišinis ir įdomus tik tiems, kuriems įdomus Lietuvos dizainas. Tai tokie pavyzdžiai, kai lietuviška kėdė savo kaina dvigubai viršija labai gero, kokybiško ir garsaus dizainerio gaminio kainą pasaulinėje rinkoje. Ir mes neturime jokių galimybių konkuruoti tokiais produktais, kurie yra visiškai unikalūs, keisti ir įdomūs. O tokiais produktais, kurie yra panašūs į kažką arba labai gerai tinka tam tikros rinkos specifiniams poreikiams ir mes juos galime pagaminti labai greitai ir kokybiškai, mes turbūt galime konkuruoti“, – svarsto pašnekovas, matydamas nemažą nišą aukštajam neuniversitetiniam mokslui, kuris galėtų ruošti specialistus šiai sričiai. Apie tai bus diskutuojama spalio 11-13 „Litexpo“ vyksiančioje parodoje „Baldai.Interjeras.Dizainas“.
Klientas turi visišką užsakymo laisvę ir gali susikurti faktiškai savo produktą.
Gamintojai jaučia kvalifikuotų darbuotojų stygių
Baldus eksportuojančios įmonės „Balt Furn“ direktoriaus Arūno Kreivio teigimu, keičiantis technologijoms ir automatizuojant gamybos procesus gamintojai susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Ypač didelė problema yra regionuose, kur koncentruojasi nemaža dalis baldų gamybos.
„Darbdaviai ieško žmonių, kurie būtų baigę tam tikras baldų gamybos pramonės studijas ir turėtų atitinkamas kompetencijas bei žinojimą apie technologijas. Tačiau rasti darbuotoją, kuris mokėtų dirbti su kompiuterizuota šiuolaikine įranga ar specifikuota dažymo linija mažai kas tikisi ir dauguma stengiasi naujus darbuotojus apmokyti patys“, – sako A.Kreivys, tačiau pripažįsta, kad darbuotojų kaita yra nemaža ir rasti ilgalaikėje perspektyvoje darbuotoją, kurį būtų galima išlaikyti, tampa pakankamai sunku.
Tad kartais gamintojas rekasi greitesnį kelią – susirasti darbuotoją, kuris jau turi patirties ir šalia pasisamdyti studentą praktiką, kuris įgautų žinių ir galbūt pasiliktų dirbti.
Darbuotojai tapo reiklesni
Tai, kad baldų pramonės rinka susiduria su nemažais pokyčiais, pripažįsta ir įmonės „Vilmers“ personalo vadovė Gitana Drapanauskienė. Ir nors darbdaviai ieško lanksčių darbuotojų, kurie galėtų atlikti ne vieną operaciją, tokių rasti vis sunkiau.
„Šiais laikais ne tik įmonė renkasi darbuotoją, bet ir darbuotojas įmonę. Todėl labai svarbus geras įmonės vardas, labai aktualus darbo grafikas ir normalios darbo valandos. Susirasti pamaininius darbuotojus tampa vis sunkiau, nes žmonės nori daugiau laiko praleisti su šeima. Laikai pasikeitė, pasikeitė ir vertybės, niekas nenori dirbti savaitgaliais. Tad išlaikyti gerus darbuotojus yra nepaprasta“, – konstatuoja pašnekovė.
Žmones gamyboje pamažu keičia įrengimai, o klientai tampa dizaineriais
Produkciją į Norvegiją bei kitas Vakarų Europos šalis eksportuojančios įmonės „Vilmers“ marketingo vadybininkės Eglės Jankūnaitės teigimu, įmonės kokybės standartai yra labai aukšti.
„Mūsų rankų darbo baldai nukeliauja labai toli ir patenkiname pačias reikliausias rinkas. Tad įmonei pirmiausia reikalingi labai kruopštūs žmonės, kadangi visa produkcija yra tikrinama kokybės departamento, kuris tikrina, žiūri, seka, ieško patobulinimų ir veda visus procesus į priekį. Norime būti inovatoriški, tad nuolat stengiamės į gamybą įdiegti įvairias naujoves“, – dalinosi pašnekovė.
Įmonė neseniai įsidiegė „Industry 4.0“ sistemą, tad procesai optimizuojami ir kai kurios mašinos jau dirba, duomenis imdamos „iš debesų“. Naujų technologijų dėka mašinos pačios formuoja užsakymus, nes mato medžiagų likučius, taip pat tiekia duomenis buhaterijai.
Spalio 11-13 dienomis parodoje vyks ir svarbiausias specializuotas renginys medienos ir baldų pramonės specialistams „Medžiagos. Įrengimai. Technologijos 2018“. Jo ekspozicija skirta pademonstruoti specialistams medienos pramonės ir baldų gamybos technologinį progresą, medžiagų ir furnitūros įvairovę bei galimybes, medžio apdirbimo ir baldų gamybos stakles, , įrengimus, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir partnerystę tarp gamintojų, perdirbėjų, įrengimų, technologijų tiekėjų ir prekybininkų, baldų pramonės įmonių.
Anot E.Jankūnaitės, modernizuojant gamybą siekiama patenkinti kliento poreikį iki tikslių jo baldo užsakymo matmenų.
„Norime rinkai pasiūlyti produktą pagal tikslius užsakovo matmenis. Jau šiuo metu klientas renkasi iš beveik 400 atspalvių gobelenų. Gali rinktis sofą pagal kojelių tipą ir spalvą, galima rinktis netgi nugarinių pagalvėlių tipą bei siūlių spalvas. Tai pakankamai individualizuotas procesas, kai klientas turi visišką užsakymo laisvę ir gali susikurti faktiškai savo produktą“, – naujovėmis dalinosi pašnekovė.
