Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Šiuolaikiniame biure kėdės, stalo ir žaidimų kambario nebeužtenka

Per kelis dešimtmečius biuro koncepcija ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje labai keitėsi. Kokie pokyčiai įvyko ir kaip turėtų atrodyti šiuolaikinis biuras, kalbamės su biurų ir visuomeninių interjerų sprendimų bendrovės „Ergolain“ direktoriumi Justu Motiejūnu bei pardavimo vadove Agne Byčiūte.
Modernūs pastaraisiais metais įrengti biurai
Modernūs pastaraisiais metais įrengti biurai

– Kaip per kelis dešimtmečius keitėsi šiuolaikinis biuras?

– Justas Motiejūnas: Išties požiūris į biurus pasikeitė. Per dvidešimt savo veiklos metų mes visuomet akcentavome ergonomikos svarbą: nes nuo tinkamų ergonomikos sprendimų priklauso darbuotojų savijauta ir kompanijos sėkmė.

Asmeninio archyvo nuotr. /„Ergolain“ vadovas Justas Motiejūnas
Asmeninio archyvo nuotr. /„Ergolain“ vadovas Justas Motiejūnas

Tačiau šiandien ergonomikos supratimas gerokai prasiplėtė. Tai ne tik ergonomiški, reguliuojamo aukščio stalai ar kėdės, bet ir apšvietimas, akustika, sklandus ir efektyvus darbo procesų organizavimas. Lietuvoje vis dar per mažai kalbama apie šiuolaikinių biurų planavimo iššūkius, jų įrengimo pokyčius, reikalingumą ir naudą.

– Kokie yra biurų įrengimo pokyčiai bei iššūkiai?

– Justas Motiejūnas: Šiandien reikia pasitikėti darbuotojais, ir biuras, kuriame jie dirba, turi „leisti“, patiems organizuoti ir planuoti savo darbus, laiką, susikurti tarpusavio bendradarbiavimo erdves ir modelius.

Labai svarbu įvardinti konkrečios kompanijos poreikius, specifiką, kad biuras „įsitrauktų“ į sklandaus darbo organizavimo, ergonomikos, efektyvaus kaštų naudojimo procesus.

„A2sm architektai“ nuotr. /„Adform“ naujas biuras. Interjerą kūrė „a2sm architektai“, „LAIKA Space design“
„A2sm architektai“ nuotr. /„Adform“ naujas biuras. Interjerą kūrė „a2sm architektai“, „LAIKA Space design“

– Agnė Byčiūtė: Šiuolaikiniame biure jau nebeužtenka tiesiog suskaičiuoti, kiek reikia stacionarių darbo vietų, sustatyti stalus ir kėdes, įrengti stilingas poilsio zonas, pasitarimo kambarius, dar žaidimų kambarį ir virtuvėlę. Šiandien planuodamos biurus kompanijos susiduria su nemažais iššūkiais: kaip numatyti optimalų darbo vietų skaičių? Kokios erdvės – uždaros ar atviros – labiau pasiteisins?

Biuras – tai ne tik darbo vieta, bet ir kompanijos veidas, atspindintis propaguojamas vertybes ir požiūrį į darbuotoją.

Kaip jas suplanuoti, kad būtų ergonomiškos, jose sklandžiai ir efektyviai vyktų darbas, o darbuotojai jaustųsi komfortiškai, būtų skatinamas jų kūrybiškumas, atsižvelgiama į individualius poreikius?

– Jūsų kompanija vienintelė iš nedaugelio Lietuvoje nuosekliai ir aiškiai propaguoja „Office 5.0“ koncepciją. Tad koks tas šiuolaikinis penktos kartos biuras?

– Justas Motiejūnas: „Office 5.0“atspindi visiškai naujus išplanavimo ir darbo organizavimo principus, ir tai jau ne biuro ateitis, bet dabartis. Penktos kartos biuras – tai pirmiausia lanksti, dinamiška ir kūrybinga bendradarbiavimo, susitikimų, komandinio darbo erdvė, kurioje dauguma darbuotojų neturi nuolatinių vietų, o darbo organizavimą, planavimą, eksploatacinius kaštus „prižiūri“ IT sistemos ir išmanios programėlės.

– Vadinasi, ir technologijos jau „įsitraukia“ į šiuolaikinio biuro kūrimą?

Asmeninio archyvo nuotr. /„Ergolain“ pardavimų vadovė Agnė Byčiūtė
Asmeninio archyvo nuotr. /„Ergolain“ pardavimų vadovė Agnė Byčiūtė

– Agnė Byčiūtė: Tarkim, išmanius įrenginius įdiegiame susitikimo kambarių ir mobilių darbo vietų rezervacijai. Technologijų pagalba milžiniškus informacijos kiekius galima perkelti į „debesis“ ir atsisakyti kai kurių įprastų baldų, pavyzdžiui, dokumentų spintų, kurios užima nemažai vietos.

– Ar šiuolaikinės technologijos turi įtakos baldų, jų funkcijų pokyčiams?

– Agnė Byčiūtė: Jau ir Lietuvoje nemažai bendrovių vadovų supranta, kokią naudą darbuotojams suteikia reguliuojamo aukščio darbo stalai, patogios ergonomiškos kėdės, ir ši investicija išties atsiperka. Plečiame ir pačių baldų funkcines galimybes. Tarkime, į reguliuojamo aukščio stalus diegiame išmanias programėles.

Nemažo susidomėjimo tarptautinėje rinkoje jau sulaukė Luko Lukoševičiaus sukurtas reguliuojamo aukščio stalas „TableAir“ su integruotais jutikliais ir išmania

Šiuolaikinis lietuviškų baldų dizainas yra tikrai aukšto lygio, turi stilistinį identitetą, suteikia projektams pridėtinės išliekamosios vertės. Kadangi įgyvendiname projektus ne tik Lietuvoje, bet ir Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, matome, kad lietuviško dizaino baldų kolekcijos gali sėkmingai konkuruoti pasaulyje.

programėle, su kuria ne tik galima reguliuoti stalviršio aukštį ar iš anksto nustatyti priminimus, kad jau būtų laikas pakeisti poziciją ir padirbėti stovint. „Table Air“ turi nuotolinę stalo rezervacijos funkciją, tad darbuotojai gali rezervuoti darbo vietą konkrečiam laikui net ir nebūdami biure.

– Ar šiuolaikiniai darbuotojai noriai priima darbo organizavimo pokyčius ir išnaudoja tas galimybes?

– Justas Motiejūnas: Labai svarbu, koks vadovų, darbuotojų požiūris. Ar jie atviri, pasiruošę keisti savo įprastinius įpročius, nėra inertiški ir nori išbandyti ką nors naujo, o pagrindinis biuro įrengimo kriterijus yra tik žemiausia kaina.

Natūralu, kad naujoves darbuotojai iš pradžių gali vertinti nepatikliai ir kritiškai, jiems reikia ir mokytis dirbti naujoje aplinkoje, galbūt atsisakyti nusistovėjusių įpročių, tačiau paprastai jau po poros mėnesių jie pripažįsta, kad dauguma pokyčių pasiteisino, o naujovės padėjo jiems efektyviau išnaudoti darbo laiką, jaustis komfortiškai.

– Agnė Byčiūtė: Biuras – tai ne tik darbo vieta, bet ir kompanijos veidas, atspindintis propaguojamas vertybes ir požiūrį į tą patį darbuotoją. Klientai ateina su puikiomis idėjomis, o mūsų tikslas – jas įgyvendinti, nesvarbu, kokios iš pirmo žvilgsnio neįmanomos jos gali pasirodyti. Baldų konstruktoriai, technologai gamykloje dažnai atranda sprendimus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanomi.

Leono Garbačiausko nuotr. /„a2sm“ architektų – Sla Malenko, Gretos Frišmantaitės-Gudaitienės, Kristinos Čimkutės kurtas interjeras „Danske Bank“ padaliniui Vilniuje
Leono Garbačiausko nuotr. /„a2sm“ architektų – Sla Malenko, Gretos Frišmantaitės-Gudaitienės, Kristinos Čimkutės kurtas interjeras „Danske Bank“ padaliniui Vilniuje

Bet mus „veža“ tie gamybiniai ir technologiniai iššūkiai, kuriuos įveikę ne tik suteikiame papildomą pridėtinę vertę projektui, bet ir patys augame bei tobulėjame.

– Ar įmanoma sukurti tokią biuro erdvę, kad po kelerių metų, įvykus sparčiai kompanijos plėtrai, nereikėtų biuro drastiškai pertvarkyti ar apskritai išsikraustyti iš jo?

– Justas Motiejūnas: Projekto pradžioje visuomet atliekame kruopščią kompanijos poreikių analizę. Dažnai išanalizavus veiklos specifiką paaiškėja, kad vidutiniškai nuo 20 iki 30 procentų suplanuotų stacionarių darbo vietų įrenginėti paprasčiausiai nebūtina. Šiandien kompanijų vadovai vis dar nustemba išgirdę, kad dirbti efektyviai ir komfortiškai įmanoma suplanavus ir įrengus stacionarias darbo vietas tik 60 proc. darbuotojų.

– „Ergolain“ garsėja ir projektais su lietuviais dizaineriais ir architektais.

– Agnė Byčiūtė: Mes visuomet tikėjome ir tikime lietuvišku dizainu. Šiuolaikinis lietuviškų baldų dizainas yra tikrai aukšto lygio, turi stilistinį identitetą, suteikia projektams pridėtinės išliekamosios vertės. Kadangi įgyvendiname projektus ne tik Lietuvoje, bet ir Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, matome, kad lietuviško dizaino baldų kolekcijos gali sėkmingai konkuruoti pasaulyje.

Leono Garbačiausko nuotr. /„a2sm“ architektų – Sla Malenko, Gretos Frišmantaitės-Gudaitienės, Kristinos Čimkutės kurtas interjeras „Danske Bank“ padaliniui Vilniuje
Leono Garbačiausko nuotr. /„a2sm“ architektų – Sla Malenko, Gretos Frišmantaitės-Gudaitienės, Kristinos Čimkutės kurtas interjeras „Danske Bank“ padaliniui Vilniuje

Tarkime, „Ergolain“ biuro baldų serija „BAY“, kurią kompanijai sukūrė dizaineriai Inesa Malafej ir Arūnas Sukarevičius, buvo pasirinkta į naująją NATO būstinę Briuselyje. Šiemet pristatėme ir naują architekto Ryčio Mikulionio akustinių baldų seriją „Boxy“.

– Veiklos dvidešimtmetį pasitinkate kaip biurų ir visuomeninių interjerų sprendimų kompanija.

– Agnė Byčiūtė: Taip, geriausiai esame žinomi dėl biurų projektų, tačiau jau keliolika metų sėkmingai dirbame ir su „HoReCa“ projektais. Restoranų, kavinių,

Šiandien kompanijų vadovai vis dar nustemba išgirdę, kad dirbti efektyviai ir komfortiškai įmanoma suplanavus ir įrengus stacionarias darbo vietas tik 60 proc. darbuotojų.

viešbučių, sveikatingumo centrų įrengimas taip pat reikalauja kompleksiško požiūrio ir sprendimų, o tokius mes ir siūlome – nuo kompanijos poreikių analizės, projektavimo, projekto vadybos iki baldų, interjero elementų gamybos ir serviso.

Neatsitiktinai šiemet minėdami savo bendrovės 20-ies metų jubiliejų atnaujinome ir kompanijos logotipą – jame atsirado A ir Z raidžių grafinis motyvas. Mes išties bet kurį projektą įgyvendiname nuo A iki Z.

– Dėkoju už pokalbį ir sėkmės!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų