Aptrupėjusiais mozaikinio betono (teraco) laiptais kylame kupolo šviesos link ir, pravėrę raižiniais ir sandrikais nusėtas duris, įžengiame į Casa Azul rezidenciją. Laiptų mozaikinis betonas nejuntamai nusitęsia iki pat arkinių langų, lipa ant virtuvės ir vonios stalviršių. Ši ašinė erdvė, neišlaikiusi jokių autentiškų architektūrinių elementų, formuojama moderniomis ir lakoniškomis formomis. Riba tarp virtuvės ir vonios kambario tarytum ištirpsta per skaidrų stiklą atsikartojančiais arkų ir varinių čiaupų motyvais. Malonus jausmas matyti aštuonis senamiesčio stogų sluoksnius tarsi tapybines lesiruotes tiesiog prausiantis mozaikinio betono duše.
Gyvenamieji kambariai kupini autentikos ir įrėminti ąžuoliniu prancūzišku parketu, prikeltu antram gyvenimui. Tarpduriuose įtaisyti veidrodžiai nukreipia žvilgsnį į lubas, nusėtas gipso lipdiniais. Grubios tekstūros sienos, nuspalvintos sodraus dūmo spalva, geria į save saulės spindulius ir sceną perduoda siurrealistinei Fridos Kahlo tapybai. Fridos autoportreto „Self-Portrait with Thorn Necklace and Hummingbird“ motyvai įgauna žaliuojančias tūrines formas, įsodintas į žalvario vazoną. Mėlyno aksomo sofa nukelia į Meksiką, mėlynąjį Casa Azul namą. Sodrių spalvų paletė kuria rafinuotą, mistinę vakaro atmosferą.
Miegamojo erdvė kuriama monumentaliais objektais: Fridos kūryboje dominuojantis riešutmedžio lovos motyvas, ant gipso lipdinių pakibęs ventiliatorius ir monumentalūs Fridos tapybos darbai „Without Hope“ bei „Girl with Dead Mask (She Plays Alone)“. Bra šviesa tarpsta pro netaisyklingus dvivėrių durų plyšius ir kviečia užsukti vidun.
Magiška atmosfera, magiška viešnagė...
Projekto autoriai: Vaiva Andriušytė
Vieta: Vilnius, Lietuva
Įgyvendinta: 2019 m.
Plotas: 50 m²
