– Gan kardinaliai perdarėte pirminį namų planą. Ar proceso metu kilo iššūkių, kuriuos buvo sunku įveikti?
– Pirmuoju iššūkiu tapo nubraižyti patį funkcinį planą – jis kardinaliai skiriasi nuo buvusiojo. Jau buvo išvedžiotas grindinis šildymas, todėl reikėjo sugalvoti, kaip perkelti visas komunikacijas į kitą patalpos pusę. Kai bendradarbiauji su atsakingais ir savo darbą išmanančiais meistrais, visos problemos išsprendžiamos ne taip jau ir sunkiai (šypsosi). Galbūt išskirčiau didelio formato plytelių montavimą: reikėjo viską taip suvesti, kad tarp baldo ir lubų panaudotume viso aukščio plytelę. Taip pat turėjau išspręsti krėslo kabinimo klausimą. Teko sumąstyti, kaip paslėpti kopėčias, vedančias į palėpę, ir pačią laikomąją konstrukciją.
– Sienų apdailoje dominuoja balta spalva. Kodėl ją parinkote?
– Pagrindinė pasirinkimo priežastis ta, kad erdvė iš tiesų nėra itin didelė. Knietėjo ją vizualiai išplėsti, o balta foninė spalva tam puikiai tinka. Ji yra universali ir neutrali, asocijuojasi su švara ir gaiva. Norėjome interjere ryškių akcentų, o balta spalva tokius elementus išryškina su jais nekonkuruodama.
– Virtuvės ir svetainės zonose išties išsiskiria ne tik paveikslas, spalvos, bet ir skirtingų formų šviestuvai. Kaip kilo idėja tokius parinkti?
– Idėjos paieškos prasidėjo nuo to, jog reikėjo įrengti apšvietimą virš nestandartinio dydžio valgomojo stalo, kuris yra kiek ilgesnis nei 2 metrų. Tai išties nemažas dydis, negana to, stalas – tarsi centrinis bendrosios zonos elementas, ties kuriuo taip knieti sulaikyti žvilgsnį. Todėl, siekiant dinamikos ir žaismo, buvo parinkti tos pačios serijos, bet skirtingų formų šviestuvai.
– Svetainėje pakabinote krėslą. Jis gan neįprastas lietuviškuose interjeruose. Ar tai buvo jūsų mintis, ar užsakovų? Ką šis krėslas, jūsų manymu, suteikia interjerui?
– Kabamasis krėslas – pats pirmasis užsakovų pareikštas noras (šypsosi). Tai buvo tarsi atspirties taškas visam šio interjero kūrybos procesui. Krėslas pakabintas saulėtame svetainės kampe. Pro langą atsiveria gražus kiemo vaizdas. Čia tarsi meditacijos vieta. Ji šiam interjerui suteikia išskirtinumo ir išduoda šeimininkų pomėgius, skiriamą dėmesį detalėms.
– Daug baldų buvo pagaminta pagal individualų užsakymą. Kaip sugalvojote naudoti geometrinius raštus, pereinančius ir į kitus baldus?
– Kaip minėjau, kabamasis krėslas tapo tarsi atspirties tašku šio interjero kūrybos procese, tačiau jis diktavo kiek kitokią stilistiką. Norint jį pritaikyti modernaus stiliaus būste, geometrinių raštų atsirado ne tik balduose, bet ir užuolaidose, pagalvėlėse. Tai tarsi rišamoji grandis.
– Ar specialiai derinote marmuro plokštes virtuvės ir vonios apdailai?
– Taip. Derinta buvo specialiai, nors pradžioje buvo numatyta kiek kitaip išdėstyti marmurą. Sumanymą pakoregavo galimas minimalus užsakomosios medžiagos kiekis. Vis dėlto ši apdailos detalė nėra pats pigiausias variantas, todėl norėjosi kuo taupiau ją naudoti. Siekdami neiššvaistyti atraižų, nusprendėme visą užsakytą kiekį panaudoti kitiems sprendimams įgyvendinti.
– Interjere gausu medienos. Kaip suvaldėte skirtingas jos tekstūras, raštus ir atspalvius?
– Tai išties buvo iššūkis dar ir dėl to, jog mediena nenatūrali: nebuvo galima lengvai pasirinkti tos pačios spalvos skirtingiems elementams. Grindys – vinilinės, o baldai – iš laminuotos plokštės, imituojančios medienos paviršių. Tik valgomasis stalas iš medžio masyvo, todėl buvo projektuojamas šalia skirtingos medienos imitacijos elementų. Išsiskiria valgomojo stalas, nes tik jo spalvą ir tekstūrą galėjome priderinti prie pasirinktų grindų. Be to, kai skirtinga medžiaga naudojama kitoje patalpoje, skirtumą sunku pastebėti.
– Gal interjere yra paslėptų išmaniųjų technologijų, pavyzdžiui, panaudotų apšvietimo sistemoje?
– Apie išmaniąsias technologijas buvo galvota, bet kad ir kiek jos patrauklios, įvertinome, jog jų naudoti nėra didelio poreikio. Buvo pasirinkti išmanesni šildymo valdymo, buitinės technikos ir miegamojo kambario apšvietimo sprendimai. Likusi apšvietimo sistema, suprojektuota paprastuoju būdu, yra patogi. Erdvė nėra didelė, tad visus išmaniuosius prietaisus šiuose namuose pakeičia žmogaus rankos.
– Kaip pati vertinate šį projektą?
– Sudėtinga pačiai įsivertinti, nes visą laiką kankina noras padaryti dar geriau. Žinoma, širdis džiaugiasi, kai žinai, nuo ko pradėjai, su kokiais iššūkiais susidūrei ir kokį vaizdą galiausiai sudėliojai. Dizaineris gali susigalvoti daug idėjų, bet tikrasis iššūkis yra viską įgyvendinti telpant tiek į numatytą biudžetą, tiek išsprendžiant dizaino ir konstrukcines užduotis, kurias ne kiekvienas meistras sugeba suvaldyti. Žvelgiant į projekto nuotraukas atrodo, jog viskas paprasta, bet taip atrodo būtent dėl to, kad atsakingai parinkta kiekviena detalė.