Kodėl reikia vonios viduryje nusibrėžti didelį apskritimą?
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto dėstytoja, architektė Gitana Šukaitytė pirmiausia pastebi, jog dažniausiai vonioje praustuvas, tualetas ir pati vonia ar dušo kabina išdėliojami ratu aplink įsivaizduojamą centrą – žmogų. Šis ratas tarp visų vonios atributų turėtų būti maždaug 75-ių centimetrų skersmens, tačiau, jei vonią įrengiate vyresniam žmogui, ketinate jos daugiau neremontuoti, pagalvokite apie tai, kad likimas gali lemti joje sukiotis sėdint vežimėlyje. Tokiu atveju tuščios erdvės vonios viduryje turėtų būti apie 1,5 metro skersmens apskritimas.
Vonią remontuodami norime kokybiškų, drėgmei atsparių medžiagų, kad lengva būtų valyti, bet aš patarčiau neužmiršti saugumo, pavyzdžiui, baldus rinktis aptakiais kampais.
„Toks plotas jau leistų su vežimėliu per jo ašį apsisukti ir išvažiuoti. Šiandien vonios plotui reikalavimas yra 4 kvadratiniai metrai – na, kadangi yra tik toks reikalavimas, taip ir stato. Mums dar reikia luktelti, kad vonios būtų pritaikytos visiems amžiaus tarpsniams (t.y. ir gyvenimui sėdint vežimėlyje) – aš būčiau už tai“, – sako G.Šukaitytė. Ji priduria, kad plėtotojai orientuojasi į jaunimą, tačiau pamiršta, kad naujus būstus renkasi ir senjorai – jie nori pasikeisti didelį butą į mažesnį vaikams išėjus kurti savarankiško gyvenimo.
Architektė pastebėjo, kad šiuo metu vonios įrangos pasiūloje atsirado ir naujas darinys – dušas ir vonia viename. Tai – vonia, kurios gale ties dušo galvute yra kiek platesnis bei plokštesnis pagrindas. Toje vietoje galima patogiau praustis stovint, apsisukti – toks sprendimas galbūt tiktų negalintiems apsispręsti – tai dušas ar vonia?
Pavojingiausia namų vieta
„Vonioje galima paslysti, pargriūti, susižeisti – šis kambarys yra turbūt viena pavojingiausių vietų bute ar name, todėl daugiausia dėmesio reikėtų atkreipti į saugumą. Taip, ją remontuodami norime kokybiškų, drėgmei atsparių medžiagų, kad lengva būtų valyti, bet aš patarčiau neužmiršti saugumo, pavyzdžiui, baldus rinktis aptakiais kampais“, – svarsto J.Šukaitytė.
Architektė pamini mažas planavimo smulkmenas, kurios gali vesti tiesiai į traumas.
Pavyzdžiui, jei tualetas turi į sieną įmontuojamą bakelį, kurio aukštis yra 1,2 metro, o praustuvo aukštis – 0,8 metro, kyla tikimybė, kad kada nors lenkdamiesi nusiprausti galvą trenksite į išsikišusį, plytelėmis išklijuotą unitazo bakelio kampą.
„Tokiems atvejams gaminami specialūs pažeminti bakeliai, juose nuleidimo klavišas yra viršuje, o ne iš šono. Žinoma, tokie bakeliai yra brangesni, bet sumažina susižeidimo riziką. Esu įrengusi pažemintą bakelį, tikrai – ir gražiau, ir geresnė įrengimo kokybė“, – sako G.Šukaitytė.
Dar viena smulkmena – vonios durų atidarymo kryptis. Architektė primena, kad Lietuvoje daugybė gyventojų serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Pagulėjus karštoje vonioje ir išlipus – didelė tikimybė, kad apsvaigs galva, ypač žmonėms, kurių širdis silpna arba netgi ir jaunam žmogui, kuris tiesiog yra persidirbęs, pervargęs.
Įsivaizduokite, jog jūsų artimasis susmunka vonioje, o jūs negalite įeiti vien todėl, kad durys atsiremia į sunegalavusįjį.
Vyresniems bei neįgaliems žmonėms lengviau, kai unitazas yra kiek aukštesnis nei standartinis. Tuomet jiems neįskausta nugara, kelių sąnariai, lengviau atsistoti.
„Vonios durys turėtų būti griežtai į išorę. Jei žmogus, nors ir užsirakinęs, sukniubo vonioje, duris, atsidarančias į išorę, dar gali jas išplėšti. O jei jos atsidaro į vidų – gali žmogų sužeisti, bandydamas patekti į patalpą. Jau architektūros studijose yra mokoma: vonios durys turi atsidaryti į išorę. Priminsiu, kad mirčių vonioje pasitaiko“, – perspėja G.Šukaitytė.
Komfortą kuria maži, bet genialūs sprendimai
Kalbant apie detales, palengvinančias naudojimąsi vonia, architektė pataria išnaudoti erdvę už veidrodžio – ten įrengti lentynas daiktams. Taip pat nepamiršti kabliukų rankšluosčiams, kempinėms bei erdvių daiktams susidėti, t.y. kokios nors spintelės ar lentynos.
Šiuo metu tualetas dažniausiai yra viename kambaryje su vonia. Siekiant apsisaugoti nuo nemalonių kvapų, jau gaminami unitazai, turintys ventiliaciją tiesiai iš tualeto puodo, t.y. kvapas ištraukiamas net nespėjęs pasklisti po patalpą. Vis dėlto tokiems įrenginiams reikalinga papildoma jungtis į ventiliacijos kanalą. Statomuose standartiniuose butuose vonios patalpos tokiai naujovei kol kas nepritaikomos.
Vyresniems bei neįgaliems žmonėms lengviau, kai unitazas yra kiek aukštesnis nei standartinis. Tuomet jiems neįskausta nugara, kelių sąnariai, lengviau atsistoti. Šiandien, pasak G.Šukaitytės, jau gaminami unitazai, kurių aukštį gali reguliuoti neišardęs pusės vonios – jie tiesiog pasikelia ar nusileidžia pagal šeimos poreikius, nereikia atsukti ar perjungti santechnikos, tiesiog nuimti dekoratyvinę plokštę ir pareguliuoti aukštį.
Pašnekovė taip pat pastebi, kad iš vonių dingo natūrali šviesa – dabar, net jei vonios siena yra išorinė, ši patalpa neturi lango. G.Šukaitytė rekomenduotų įsirengti bent jau langą iš stiklo blokelių, ar mažą siaurą langą viršuje, kuris įleistų į patalpą natūralios šviesos.
Jei vonia įrengiama senjorams, jos dugnas išklojamas papildoma neslidžia grūdėta danga.
„Tarpukariu langai vonioje buvo naudojami, nes taupėme elektrą. Sovietmečiu – kam čia taupyti – atsisakėme tokios tradicijos. O dabar būtų galima sugrįžti, bet dauguma net nepagalvoja, kad gal to reikėtų?“, – sakė architektė.
Iš ko pagaminta vonia – atsakymas nulems maudynių komfortą
Bendrovės „Vilpra“ vonios prekių vadybininkas Erikas Jansas paaiškina, kad vonios būna trijų tipų: akrilinės, akmens masės ir metalinės.
„Saugumo atžvilgiu taip pat pažengta – yra sugalvoti sprendimai specialių poreikių turintiems žmonėms, pavyzdžiui, neslidus dugnas, porankiai, įtvarai, laipteliai lipant į vonią. Vonia yra dubuo, kurioje mes prausiamės, o saugi aplinka yra sukuriama iš papildomų priedų, aksesuarų“, – sako pašnekovas.
Akrilo pagrindo vonios pagamintos iš plastmasės – jos nėra ilgaamžės, tačiau ši medžiaga leidžia pagaminti įvairiausių formų vonias, pritaikyti jas pagal kiekvieno įsivaizdavimą ir poreikius.
„Akmens masės vonios yra tvirtos kaip senasis špižius. Dar vadiname jas „neužmušamomis“ voniomis. Jos ilgai išlaiko šilumą, tad šilumamėgiams tai leidžia ilgiau mėgautis vonia, vanduo ne taip greitai atšąla“, – sako E.Jansas. Vienintelis tokių vonių minusas – jei netyčia užmesite ant vonios sunkų daiktą, toje vietoje gali atsirasti įtrūkimas.
Bendrovės „Vilpra“ pardavimų vadybininkas Paulius Miliukas sako, jog metalinės vonios itin greitai įšyla, yra labai patvarios, tačiau taip pat greitai ir atiduoda šilumą.
Projektuojant vonią jis pataria labai gerai įvertinti, kokio ūgio žmonės naudosis tualetu, praustuvu. Dažniausiai statybose naudojami standartai, tačiau galima atkreipti santechnikų dėmesį ir paprašyti sumontuoti įvadą aukščiau arba žemiau. Tikrai geriau jausitės, jei nereikės itin žemai lenktis prie praustuvo. Kaip jau minėjo architektė, vyresnio amžiaus žmonėms turėtų būti įrengiami keliais centimetrais aukštesni unitazai.
Unitazas ką tik išrastas iš naujo
Naujovių yra ir unitazų srityje, pavyzdžiui, sukurti antbriaunio neturintys unitazai (rimless angl.). Esame įpratę, kad unitazas turi kraštelį, už kurio reikia užkišti kempinę ar šepetį ir periodiškai valyti šias sunkiai prieinamas vietas. Tačiau gamintojai po daugybės metų naudojantis tokio tipo unitazais netikėtai nutarė, kad tokios briaunos gali ir nebūti. Vadinamuosiuose bebriauniuose unitazuose įrengta modernesnė vandens paskirstymo sistema, kuri leidžia visą unitazo vidų švariai nuplauti.
„Didžioji dalis gamintojų siūlo dar ir papildomą dangą, vadinamą „clean coat“. Tai – blizgi silikatinė keramikos danga, dedama ant unitazo glazūros. Ji padaro unitazą higieniškesnį ir patvaresnį, yra labai lengvai valoma“, – sako P.Miliukas.
Vonios durys turėtų būti griežtai į išorę. Jei žmogus, nors ir užsirakinęs, sukniubo vonioje, duris, atsidarančias į išorę, dar gali išplėšti.
Jei vonia įrengiama senjorams, jos dugnas išklojamas papildoma neslidžia grūdėta danga. Žinoma, toje vietoje, kur žmogus sėdasi, paliekamas glotnus paviršius. Tokia pat neslystanti danga, pasak P.Miliuko, būdinga ir dušo padėklams.
„Taip pat galima duše laikyti kėdutę, kad žmogus apsipraustų sėdėdamas, o atsistojant turėtų būti sumontuota rankena, už kurios jis ar ji galėtų pasilaikyti“, – sakė pašnekovas.
Jis priduria, jog vonios baldus reikėtų išsirinkti tokius, kad viskas būtų „po ranka“, baldai turėtų daug skyrių įvairioms smulkmenoms, kosmetikai, higienos priemonėms susidėti. Tai, kad nereikia lankstytis, stiebtis ar kitaip siekti reikiamo daikto, taip pat palengvina senjorų būtį.
