Iki šiol privatus universitetas buvo įsikūręs buvusiame vienuolyno komplekse Arklių g. gatvėje, o patalpas nuomojosi nuo 2005 metų gegužės.
Pasak jo rektoriaus Daliaus Misiūno, einant nuomos sutarčiai į pabaigą, iš kelių alternatyvų nuspręsta pasirinkti persikėlimą į Gedimino pr. patalpas. Pastarąsias universitetas iš privataus kapitalo fondų valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ fondo valdomos bendrovės „Terseta“ išsinuomojo 15 metų su galimybe pratęsti dar penkeriems.
„Prieš dešimt dienų įvyko pirmosios paskaitos. Bandome prisijaukinti šio pastato erdvę. Nesikraustome dažnai, tad mums tai – didelis pokytis. Prieš tai pastate prabuvome 17 metų, čia planuojame bent 20 metų būti, nuomotis. Sprendimai orientuoti į ilgalaikį (laiko – aut. past.) praleidimą“, – pristatydamas rekonstruotas erdves sakė universiteto rektorius D.Misiūnas.
Pastatą universitetas išlaiko savarankiškai – būdamas privatus universitetas negauna tam valstybės biudžeto lėšų. Vis dėlto D.Misiūnas neatskleidė, kiek kainuoja pastato išlaikymas, tik pabrėžė, kad kaina renkantis patalpas buvo svarbi.
„Jis turėjo būti patrauklus, patogus, kad studentai džiaugtųsi, bet ir jo išlaikymas būtų efektyvus ir jis būtų tvarus. Kalbame apie istorinį paveldą, tvarumui yra apribojimų. Dalies vietų pastate negalėjome keisti. Daug dalykų primena arba yra beveik identiški kaip buvo Centrinis pastatas, bet iš technologinės pusės jis visiškai perdarytas: nauja inžinerija, infrastruktūra. Nuo F pakilome iki B energetinės klasės. Tai pareikalavo nemažai investicijų, išmanių sprendimų, bet pavyko“, – kalbėjo jis.
Pasak rektoriaus, išsaugoti ir restauruoti senieji pastato šviestuvai, sumontuotos energiją taupančios LED lempos. Universitete įrengti išmanieji judesio davikliai padeda taupyti elektros energiją, o išmanioji pastato valdymo sistema leidžia sumažinti arba pakelti oro temperatūrą ir padidinti oro srautą visose patalpose, atsižvelgiant į užimtumą bei poreikį. Pastato apdailos darbams naudotos tik ekologiškos medžiagos. Remiantis tvarumo filosofija, studentai bei darbuotojai skatinami miesto centre esantį universitetą pasiekti viešuoju arba kitu aplinką tausojančiu transportu.
„Svarbiausia, kad čia norėtų žmonės būti. Mūsų studentai, dėstytojai, administracija. Žmonės nori būti pastate, kai jis geroje vietoje, o šiuo atveju tai vienas centrinių pastatų Vilniaus mieste. Ir veiksmo netrūksta. Čia dideli srautai žmonių. Mums kaip verslo universitetui svarbu matyti gyvenimą“, – kalbėjo D.Misiūnas.
Rekonstrukcijos metu pastato cokoliniame aukšte buvo naikinamas parkingas ir ūkinės patalpos. Atnaujintame pastate įrengtos paskaitų ir konferencijų salės, alternatyvaus darbo ir poilsio erdvės.
Pirmame pastato aukšte buvo išsaugotas holas ir pagrindinės erdvės įvaizdis – tai buvusi pašto operacijų erdvė. Išlaikyta ir originali architektūrinė idėja, kai holas ir pagrindinė erdvė veikia tarsi pastato vidinis kiemas su poilsio ir renginių zonomis. Pastato pagrindinis įėjimas taip pat lieka nepakitęs.
„Šis vidinis kiemas mums leis turėti bendrą erdvę nepriklausomai nuo sezono“, – kalbėjo rektorius.
Antrame pastato aukšte – mokymo auditorijos, dėstytojų ir darbuotojų kabinetai.
Trečiame pastato aukšte – universiteto administracijos darbuotojų kabinetai, pasitarimų kambariai.
„Pastatas ne tik mums, bet ir miestui, bendruomenei, Lietuvai. Esam tos ekosistemos dalis. Miestui erdvė bus atveriama įvairiomis formomis, pasidalinsime tuo, ką turime. Jau dabar mokome vadybos švietimo įstaigų vadovus. Bet bus ir daugiau renginių“, – žadėjo rektorius.
ISM universiteto reikmėms pastatą pritaikė architektai Aurimas Sasnauskas, Radvilė Samackaitė, Sla Malenko ir tvarkybos darbų bei architektūrinės dalies projekto vadovė Diana Sabaliauskienė.
Pridėjo 2 mln. eurų
Per oficialų atidarymo renginį D.Misiūnas kalbėjo, kad pastato rekonstrukciją finansavo jo savininkas, tuo metu ISM investavo tik į galutinį jo įrengimą. Žurnalistams jis teigė, kad universitetas pridėjo „2 mln. eurų baldams ir IT sprendimams“.
Primename, jog nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo fondų valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ fondo valdoma bendrovė „Terseta“ 2020-ųjų gruodžio viduryje baigė 11,22 mln. eurų vertės Vilniaus centrinio pašto pastato Gedimino prospekte įsigijimo sandorį. Teisę įsigyti šį 5,4 tūkst. kv. metrų ploto pastatą bendrovė laimėjo 2019-ųjų pabaigoje vykusiame aukcione.
Anksčiau Gedimino prospekte veikęs centrinis Vilniaus paštas nuo 2020 metų liepos iškeltas į naujas patalpas greta esančioje Totorių gatvėje.
Pastatytas Gedimino pr. pastatytas 1886 m. ir per savo istoriją glaudė įvairias veiklas vykdančias organizacijas bei įmones. Iš pradžių jame veikė slapta lietuvių organizacija, kovojanti už pamaldas lietuvių kalba. Vėliau ilgus metus čia buvo įsikūręs bankas, o septintajame dešimtmetyje statinys buvo pertvarkytas į Vilniaus centrinį paštą. Tačiau prieš tai buvo atlikta didžiulė rekonstrukcija. Po jos pastato erdvės išsiplėtė tris kartus. Būtent po rekonstrukcijos pastatas tapo ikoninis.
Atlikti rekonstrukciją buvo pavesta jauniems ir talentingiems „Naujosios bangos“ architektams Algimantui ir Vytautui Nasvyčiams. Broliai jau buvo žinomi dėl savo darbų viešbutyje ir restorane „Neringa“, vėliau jie suprojektavo keletą kitų žymių statinių, kaip antai Nacionalinį dramos teatrą, Lietuvos Respublikos Seimą ar viešbutį „Lietuva“.
Planuodami Vilniaus centrinio pašto rekonstrukciją, architektai Nasvyčiai įkvėpimo sėmėsi iš garsaus suomių architekto Alvaro Alto darbų, juos inspiravo šio architekto suprojektuotas Suomijos pedagoginis institutas Helsinkyje.
