„Išperkami sklypai jau artimiausiu metu pereis valstybės reikmėms ir galėsime spartinti Kauno geležinkelio mazgui būtinus infrastruktūros darbus“, – pranešime sakė susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.
Jau pasirašytos 11 sklypų ar jų dalių pirkimo-pardavimo sutartys, o iki lapkričio vidurio planuojama pasirašyti dar šešias. Išperkant sklypus jų savininkams bus atlyginta pinigais pagal rinkos vertę atlikus individualų vertinimą.
Vadinamiesiems „taškiniams“ objektams – viadukams, tiltams, tuneliams – nutiesti reikalingų ir jau identifikuotų 20 sklypų bendras plotas siekia 1,6 hektaro.
„Artimiausiu metu bus skelbiami pirkimai dėl konkrečių infrastruktūros objektų Kauno geležinkelio mazge projektavimo. Tad viadukų ir tunelių projektavimo darbai šiame ruože prasidės jau kitų metų pradžioje. Planuojama, kad statybos darbams bus pasirengta jau 2025 metų pradžioje“, – pranešime sakė bendrovės „LTG Infra“ projekto „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima.
Tikimasi, kad Kauno geležinkelio mazgo specialųjį planą Vyriausybė patvirtins lapkričio pabaigoje. Tuomet prasidės likusių Kauno mazgui reikalingų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.
Šiuo metu brandžiausiame ruože nuo Kauno iki Lietuvos sienos su Latvija statoma geležinkelio sankasa ir inžineriniai statiniai beveik 30-ies kilometrų atkarpoje, statomas ilgiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas per Neries upę.
Kituose projekto ruožuose Kaunas–Vilnius ir Kaunas–Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena šiuo metu baigiami rengti specialieji planai, vyksta projektavimo darbų pirkimai. Kitų metų pirmąjį ketvirtį patvirtinus specialiuosius planus, vienu metu vyks žemės paėmimas ir projektavimas.
