Čikagos universiteto atlikto tyrimo autoriai benamiais laiko ne tik tuos, kurie visai neturi savo namų, gyvena gatvėse arba įvairiose prieglaudose, bet ir tuos, kurie neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir laikinai apsistoja kitų namuose.
„Mūsų tyrimas leido šaliai pirmą kartą geriau pažvelgti į jaunimo benamystę, rasti jaunų žmonių, kurie ne visada yra įskaičiuojami“, – sakė vienas tyrimo autorių Matthew Mortonas.
Visoje šalyje atliktas tyrimas parodė, kad nuolatinės gyvenamosios vietos neturi mažiausiai 4,2 mln. jaunuolių: 700 tūkst. 13–17 metų vaikų ir dar 3,5 mln. 18–25 metų jaunimo.
Paaiškėjo, kad benamių dalis miestuose ir kaimo vietose yra panaši, tačiau kaimo vietovėse pastarieji yra mažiau matomi.
Ypač didelis benamystės pavojus kyla afroamerikiečiams ir ispanų kilmės jaunuoliams, o taip pat tiems, kurie save priskiria LGBT bendruomenei, teigia tyrimo autoriai.
„Mūsų kolektyvinė pareiga – užtikrinti, kad visi jauni žmonės nuo jaunų dienų turėtų sėkmės galimybę“, – sakė Bryanas Samuelsas iš Čikagos universiteto.
„Kaip šalis mes turime ieškoti prarastų galimybių mokyklose, bendruomenėse, viešajame sektoriuje, kad užkirstume kelią jaunimo benamystei“, – sakė mokslininkas, pabrėždamas, kad problemos sprendimui būtinas kuo ankstesnis įsikišimas.
Remiantis tyrimo rezultatais, dauguma 18–25 metų benamių pripažino, kad namų neturėjo nuo vaikystės ar paauglystės. Vienas trečdalis jų išgyveno šeimos nario arba globėjo mirtį.
