Knygų spinta pagaminta iš senų kopėčių, stalas – iš skalbimo būgno, o šviestuvų gaubtai – iš želė formų, ir, kaip jis sako, jų bus dar daugiau, rašo metro.co.uk.
– Kur gyvenate ir kiek jums svarbūs ekologiški namai?
– Gyvenu plaukiojančiame jūriniame konteineryje. Jį pertvarkiau 2016 m., nes buvau pasiryžęs susikurti plaukiojantį namą, kuris būtų įperkamas ir tvarus. Jo pertvarkymas užtruko šešis mėnesius ir tapo mano mažu dangaus gabalėliu.
Esu įsikūrusi Bedfordšyre, už kelių mylių nuo bet kokios pakrantės, todėl man labai svarbu būti arti vandens. Nuo tada, kai persikėliau prie vandens, pradėjau plaukioti irklentėmis, o tai savo ruožtu atvedė prie SUP (angl. stand-up paddle) irklenčių sporto, o neseniai net pradėjau mokytis plaukti banglente.
Galima sakyti, kad mano namai pakeitė mano gyvenimą. Nieko nėra geriau, kaip pabusti girdint laukinės gamtos garsus ir stebėti, kaip šviesa nuo vandens atsispindi ant lubų. Dvigubo stiklo durų siena palaiko ryšį su gamta ir suteikia didžiulį saulės energijos kiekį.
– Ką perdirbote savo namuose?
– Visas mano namas – nuo paties konteinerio iki pastolių lentų grindų, medinių padėklų sienų ir varinių vamzdynų – yra perdirbtas. Mano knygų spinta – senos kopėčios, šviestuvų gaubtai – želė formos, stalas pagamintas iš skalbimo būgno, o spinta – iš seno lagamino. Taip pat turiu tik vieną čiaupą, kuris sukasi tarp virtuvės ir vonios kambario. Tvarumas – tai ne tik perdirbimas, bet ir daiktų, kurių mums reikia ir kuriuos vartojame, mažinimas.
Tvarumas – tai ne tik perdirbimas, bet ir daiktų, kurių mums reikia ir kuriuos vartojame, mažinimas.
– Kiek svarbus yra perdirbimas, kad būtume ekologiškesni, ir kokios yra jo ribos?
– Būkime atviri, kai kurie aplinkosaugos judėjimai yra nuostabūs, bet gali būti šiek tiek nuobodūs. Tačiau antrinis perdirbimas yra įdomus, mokomasis ir tausoja ne tik planetą, bet ir jūsų kišenę. Iš pradžių mano versle visada buvo akcentuojama tik ekologiška nauda, tačiau pastaruoju metu supratau, kad daugeliui žmonių taip pat patinka mokytis naujų įgūdžių, dirbti su draugais ir šeima, būti kūrybingiems ir didžiuotis savo kūriniais.
- Kaip manote, ar žmonės ir toliau namuose puoselės ekologiją, ar tai bus tik kai kurių žmonių mada?
– Planeta patiria sunkumų. Visi žinome, kad ekologiškumas nėra mada, kuri praeis, tai svarbus gyvenimo būdas, o daugeliui – mąstysenos pokytis. Dėl technologijų pažangos, pavyzdžiui, šviesos diodų, ličio baterijų, elektromobilių, geresnės izoliacijos, kompostavimo ir lietaus vandens surinkimo – ir tai tik keletas pavyzdžių – sumažinti poveikį planetai yra lengviau ir pigiau nei bet kada anksčiau.
– Pasidalinkite keisčiausiomis vietomis, kuriose radote ką nors perdirbti.
– Kai tik pradėjau perdirbti, daug laiko praleidau laužynuose ir antikvariatuose. Tačiau dabar galimybės patekti į metalo laužo supirktuves yra ribotos, o antikvariatuose kainos išaugo, todėl turėjau pradėti mąstyti kitaip. Daugybę perliukų radau vietiniame sąvartyne, o konteinerį savo namui nusipirkau iš pramoninės teritorijos Esekse. Kai kuriuos geriausius daiktus radau sąvartynuose, paprastai pramoninėse teritorijose, kur įmonės moka už tai, kad atsikratytų daikto, kuris yra perdirbėjo svajonė.
– Koks įdomiausias jūsų atliktas perdirbimo darbas?
– Per pandemiją nusprendžiau nusipirkti seną greitosios pagalbos automobilį ir perdirbti jį į kemperį. Nereikia nė sakyti, kad darbo buvo daug daugiau, nei tikėjausi, ypač todėl, kad norėjau, jog jis būtų kuo tvaresnis. Saulės energija maitina didelį ličio akumuliatorių, kuris maitina elektrinį karšto vandens dušą, indukcines kaitlentes, infraraudonaisiais spinduliais šildomas lubas ir nedidelę bioetanolio ugnį. Iš pradžių maniau, kad tai gali būti tik gera pramoga, tačiau nuo tada, kai furgonas buvo pertvarkytas, jis lankėsi Škotijoje, Velse, Devone ir Kornvalyje ir pakeitė mano požiūrį į nuostabiąją Jungtinę Karalystę bei mėgavimąsi jos tyrinėjimu.
– Kokių turite patarimų norintiems imtis perdirbimo?
– Laikykitės paprastumo. Man patinka gražios senos valgomojo kėdės, jų lengvai galima rasti labdaros parduotuvėse, o kai jos nebemadingos, jas galima įsigyti už neįtikėtinai mažą kainą. Nuplėškite audinį, nušlifuokite medieną, nudažykite ją dažais, prisekite nedegią medžiagą ir išdidžiai stebėkite, kaip jūsų vakarienės svečiai žavisi jūsų unikalia ir pagal užsakymą sukurta dizaino kėde.
– Kas dar jūsų namuose yra ekologiška?
– Viską valdau per programėlę, kuri yra aktyvuojama balsu, kad viską kuo dažniau išjungčiau, net kai manęs nėra namuose. Taip pat turiu infraraudonųjų spindulių šildomas lubas, kurios yra neįtikėtinos, nes jose jauku ir šilta, be to, mano šildymo sąskaitos sumažėja maždaug 50 proc. Karštas vanduo pagal poreikį taip pat labai taupo lėšas ir yra naudingesnis planetai nei nuolatinis didelio vandens rezervuaro šildymas.
LED apšvietimas dabar yra standartinis visame name. Dalį vandens išstumiu iš tualeto bakelio ir ką tik įsigijau orinę keptuvę, kuri sunaudoja tik dalį energijos, palyginti su didele orkaite su ventiliatoriumi.
Didelė į pietus orientuoto stiklo siena taip pat leidžia sugerti dienos šilumą, o atvėsus ji išsiskiria iš kietų paviršių – saulės energijos pritekėjimas yra tikrai paprasta, bet veiksminga koncepcija. Esu prastas sodininkas, bet mėgstu auginti savo augalus, naudodamas hidroponinę sistemą, užuot pirkęs žolelių pakelius.
– Kaip manote, kokia ekologinė mada ar įtaisas yra pervertinamas?
– Mane labiausiai erzina ekologiškas plovimas, ypač kai įmonės sąmoningai klaidina klientus, naudodamos blogą ženklinimą ir terminologiją. Mums reikia absoliutaus skaidrumo, todėl jei įmonė pripažintų, kad nėra tobula, bet stengiasi tobulėti, o ne naudotų painų žargoną ir bandytų mus apgauti, būtų kur kas geriau. Mane taip pat erzina, kai įmonės pervadina prekės ženklus veganiškais. Palaukite, tai tik plastikas.
– Kaip manote, kur gyvensime ateityje?
– Manau, kad išpopuliarės požeminiai arba pusiau povandeniniai namai. Man patinka idėja, kad miegamieji būtų įrengti po žeme, kad padidėtų natūralios izoliacijos savybės, o viršuje būtų puiki atviro plano gyvenamoji erdvė, kurioje būtų galima išnaudoti visą tą nuostabią natūralią šviesą, kuri taip pat sukuria šilumą. Vizualinis poveikis taip pat būtų gerokai mažesnis, jei virš žemės pastatytume tik vieną aukštą.
– Ar visada gyvenote ekologiškai, ar laikui bėgant pasikeitėte?
– Augdami 1970-aisiais niekada neturėjome daug pinigų, todėl natūralu, kad gyvenome neekologiškai. Mama ir tėtis patys augino daržoves, pakartotinai naudojome viską, ką galėjome, o jei kas nors sugedo, stengėmės tai sutvarkyti. Mano tėvas buvo pokario vaikas ir augo neturėdamas nieko, todėl mūsų DNR buvo labai svarbu gerbti tai, ką turime, ir naudoti kuo mažiau. Norėčiau manyti, kad mano dizaino stilius apima šias pagrindines vertybes su stilingu, šiuolaikišku prieskoniu.
– Kas toliau laukia jūsų namų ir ar juos paversite dar ekologiškesniais?
– Šiais metais tikiuosi įsirengti pakankamai saulės energijos, kad galėčiau gyventi visiškai nepriklausomai nuo elektros tinklo. Manau, kad technologijos jau pakankamai pažengusios, kad tai būtų įmanoma ir įperkama. Ką tik nusipirkau elektrinį furgoną, kurį, tikiuosi, kada nors taip pat galėsiu maitinti iš saulės baterijų. Kai įrengsiu saulės baterijas, taip pat ketinu surinkti lietaus vandenį ir nukreipti jį į gyvą žaliąją sieną.
