„Be abejonės, naujos technologijos keičia rinką, šilumos siurblių pardavimai auga 30% kasmet, tačiau šiemet rinkoje atsiranda ir naujos tendencijos“ – teigia portalo „Saulės broliai“ vadovas A.Rimkus.
Kombinuotos šildymo sistemos leidžia rinktis
Dar prieš metus viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės rinkosi šilumos siurblį kaip pagrindinį šildymo įrenginį, buvo komfortas. „Keisdami kieto kuro katilą į šilumos siurblį, klientai išvengia fizinio darbo ar nuolatinės įrenginio priežiūros, nes šilumos siurblys oras-vanduo veikia vos vieno mygtuko paspaudimu“, – pasakojo pardavimu vadovas M.Michelbertas. Pasak jo, šiomis dienomis itin baiminamasi dėl dar didesnio elektros brangimo, todėl, diegiant naujas šildymo sistemas, neatsisakoma ir kieto kuro katilo.
„Saulės brolių“ vadovo A.Rimkaus teigimu, tokį klientų pasirinkimo dėsningumą galima suprasti, kadangi kylančios elektros energijos kainos verčia žmones atsargiau priimti sprendimus. Kombinuotas šildymas, naudojant kieto kuro katilą ir šilumos siurblį nėra visiškai ekologiškas, tačiau žmonės jaučiasi ramesni, saugesni ir gali patys nuspręsti, kada naudotis viena ar kita sistema.
Geoterminiai šilumos siurbliai
Šilumos siurbliai oras-vanduo vis dar yra populiariausias pasirinkimas. Tačiau, A.Rimkaus pastebėjimu, pradėjo sparčiai augti ir geoterminių (žemė-vanduo) šilumos siurblių pardavimai. „Pastarųjų įrengimo kaštai yra gerokai didesni, įrangai taip pat reikia didesnės pradinės investicijos, tačiau ji naudoja energiją, sukauptą giliai po žeme, ežerų dugne ar kelių metrų gylyje po klientų veja. Tai leidžia sumažinti energijos sąskaitas. Geoterminių šilumos siurblių eksploatacija yra pigesnė nei šilumos siurblių oras-vanduo, ar šildumas dujomis bei granulėmis. Be to, pasinaudojus valstybės parama, kuri gali siekti net iki 14 tūkst. eurų, pradinė investicija atsiperka per 50 procentų. Nenuostabu, kad sudėję paramą ir naudą žmonės renkasi geoterminį šildymą.
Valstybės kompensacija šilumos siurbliui
M.Michelbertas pasakoja, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra jau keletą metų iš eilės skelbia kvietimą gauti paramą neefektyvių šildymo katilų keitimui į šilumos siurblius. Šia parama kasmet pasinaudoja daug Lietuvos gyventojų.
Pastebima, kad žmonės, norintys keisti kieto kuro katilą į šilumos siurblį, dažnai stokoja informacijos, kokį įrenginį reikėtų pasirinkti ar kaip užpildyti paramos dokumentus, todėl visiems padedama ne tik išsirinkti tinkamą šilumos siurblį, bet ir užpildyti reikiamas formas.
Šiems metams iš Klimato kaitos programos tam skirta net 25 mln. eurų, pirmajam kvietimui – 13 mln. eurų.
„Tai priemonė, leidžianti prisidėti ne tik prie švaresnės aplinkos, bet ir prie iškastinio kuro importo mažinimo. Taigi kiekvienas atsisakęs taršaus katilo prisidės prie švaresnės aplinkos ir Lietuvos energetinės nepriklausomybės“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius Jonas Balkevičius.
