Sprendimas pradėti šias korektūras prieš ketverius metus sulaukė didelio visuomenės dėmesio, įtariant, kad jos gali būti susijusios su Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo interesais.
Antradienį svarstant šį klausimą, nuo jo nusišalino tiek V.Matijošaitis, tiek jo žmona, tiek abu sūnūs, esantys miesto taryboje.
„2019 metais jūs priėmėte sprendimą leisti koreguoti. Mes, kada jūs priimate sprendimą leisti, koreguojame, ir koregavome beveik ketverius metus. Nes užtruko tas procesas, buvo įvairiausių ir skundų, ir tvarkėme“, – tarybos posėdyje sakė savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.
Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis apima šių upių santaką ir slėnius. Į draustinio teritoriją patenka Lampėdžių miško parkas. Lampėdžių bendruomenė 2019-aisiais kreipėsi į prokuratūrą, prašydami ištirti, ar priimant sprendimus dėl plano koregavimo nebuvo pažeisti teisės aktai, tačiau prokuratūra tyrimą pradėti atsisakė, nes savivaldybė turi teisę rengti, keisti ar koreguoti kraštovaizdžio draustinių specialiuosius planus.
LRT Tyrimų skyrius yra skelbęs, jog draustinio planų koregavimas galėjo būti susijęs su Kauno mero verslo interesais, nes jo buferinėje zonoje bendrovė „Vici Investments“, kurios vienintelis akcininkas – V.Matijošaitis, įsigijo žemės ir prieš pat tarybos sprendimą pradėti korekcijas užregistravo mažiausiai 15 sklypų.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra konstatavusi, kad V.Matijošaitis supainiojo interesus, kai balsavo priimant sprendimus dėl klausimų, suisjusių su Nemuno ir Nevėžio santakos draustiniu.
Daugiausia pakeitimų plane atlikta dalyse, numatančiose statybas, patikslinti dokumentai, pagal kuriuos nustatomas pastato aukštis. Dalyje Žemutinių Kaniūkų gyvenvietės numatyti leisti naujų sublokuotų gyvenamųjų pastatų ir komercinių pastatų statybą tik rengiant kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus su koncepcija, taip pat pakoreguoti draustinį sudarančių teritorijų plotai.
Savivaldybė poreikį koreguoti planą aiškino tuo, kad esamas buvo pasenęs.
„Specialusis planas koreguojamas siekiant aiškesnio veiklos reglamentavimo šioje teritorijoje – užtikrinti vizualinį lauką, ekologinę pusiausvyrą ir reguliuoti galimas statybas. Draustinio ribos nesikeičia nė centimetru“, – savivaldybės pranešime cituojamas administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.
Pasak jo, anksčiau rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir statinių projektus buferinėse ir kitose zonose kildavo teisės aktų prieštaravimų, dviprasmybių.
„Dabar viso to išvengsime. Pačiame draustinyje išlaikysime tvarką“, – pabrėžė jis.
G.Barčausko teigimu, esminė plano korekcija susijusi su Gervių gatvės prieigomis: zona tarp „Bangpūčio“ irklavimo bazės ir Vakarinio aplinkkelio. Čia šiemet įrengta žiedinė sankryža, erdvi automobilių stovėjimo aikštelė vasarą čia atvykstantiems poilsiautojams.
„Taip pat įvedamos naujos teritorijos tvarkymo gairės. Jos numato kavinių, stovyklaviečių, kempingų ir kitų rekreacinių turizmo kompleksų įrengimą. Ateityje irklavimo bazėje vyks įvairūs čempionatai, tad šalia esantį laisvą plotą galima išnaudoti didesniam kauniečių ir miesto svečių patogumui“, – teigia jis.
Kaip teigiama savivaldybės pranešime, Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis baigtas tvarkyti 2019 metais. Pasitelkus Europos Sąjungos fondų paramą, jo atnaujinimui skirta 361 tūkst. eurų.