„Klaipėda ruošiasi naujo socialinio būsto daugiabučio statyboms. Numatoma, kad toks daugiabutis iškils šiaurinėje miesto dalyje – Tauralaukyje, sklype Akmenų g. 1B. Pastate bus įrengta 60 butų, iš kurių 35 butai bus skirti negalią turintiems asmenims, 15 butų – gausioms šeimoms, likę 10, vieno kambario butų – vienišiems asmenims“, – rašyta kovo mėnesį išplatintame Klaipėdos miesto savivaldybės pranešime.
Klaipėda, kurioje socialinio būsto laukia beveik 600 žmonių, buvo viena iš tų šalies savivaldybių, kuri aštrios socialinių būsto problemos sprendimo ėmėsi ne tik pirkdama būstus, bet ir statydama atskirus daugiabučius.
Miestas tokių daugiabučių yra pastatęs jau tris.
Dar vienas daugiabutis lyg ir nestebintų, jei ne nurodyta projekto kaina – 60 butų 3 tūkst. kv. m gyvenamojo ploto penkiaaukštis pagal projektą atsieis 14,7 mln. eurų.
Kitaip tariant, vienam butui – po 240 tūkst. eurų Lietuvos ir Europos (ketinama pasinaudoti ES parama) mokesčių mokėtojų pinigų. Vienas kvadratinis metras tokiame daugiabutyje įkainotas daugiau nei 4 tūkst. eurų.
Už projektą ketvirtadienio posėdyje balsavo 23 Klaipėdos miesto tarybos nariai ir susilaikė aštuoni. Balsuojančių prieš nebuvo.
Valdžia ir opozicija sutaria: už nurodytą kainą būsto nestatys
Vis dėlto nors projektas patvirtintas ketvirtadienio tarybos posėdyje, didžiulė socialinio būsto kaina tokia aukšta nebus, žada tarybos atstovai.
15min kalbinti Klaipėdos savivaldybės politikai sakė, kad tai projekto skaičiuojamoji kaina, o realybėje, paskelbus rangos konkursą, bus laukiama pasiūlymų už „rinkos“ kainas.
Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas kalbėdamas su 15min sutiko, kad nurodyta kaina yra pernelyg aukšta.
„Teikiame keliais šaltiniais pasitikrinti, kokia iš tikrųjų galėtų būti ta kaina. Matome, kad ta kaina galėtų būti ir gerokai mažesnė. Sprendimas yra toks – skelbiame konkursą, jeigu matome, kad kaina yra netinkama, tada priimsime sprendimą – arba tą namą statyti, arba įsigyti socialinius būstus rinkoje“, – nurodė vicemeras.
Paprašytas patikslinti, kodėl nustatyta būtent tokia preliminari kaina, politikas teigė, kad tokią sąmatą valdantieji „rado“ paliktą ankstesnės valdžios.
Socialinio daugiabučio Tauralaukyje projektas viešai svarstytas dar 2021 m. liepą, nurodoma tinklapyje „Citify“. Tų pačių metų rugpjūtį pirminis daugiabučio projektas atmestas. Paskutinį kartą šis puslapis atnaujintas 2022 m. spalį. Įdomu, kad puslapyje nurodytas investicijų į daugiabutį dydis yra gerokai mažesnis – 3,6 mln. eurų.
„Buvo ruošiamas projektas – kaip sakau, radome sąmatą su tokiais pinigais. Keičiasi valdžios, projektai tęstiniai yra. Matome, kad visiškai nereali kaina – 3-4 tūkst. eurų už kvadratinį metrą, kaip prestižiniame rajone. Įvertinkime ir tai, kad savivaldybė duoda sklypą. Tinklų pakankamai gera situacija, nereikia iš toli atsivesti“, – nurodė A.Kamarauskas.
Vis dėlto, jis pažymėjo, kad galutinę kainą, lyginant su įprastais daugiabučiais, gali šiek tiek koreguoti namo pritaikymas gyventojams su negalia, kurių bus daugiau nei pusė. Tai lems liftai, platesnės durys ir panašiai.
„Jeigu kaina atitiks tai, ką rinka siūlo, tas projektas tikrai gali būti įgyvendintas. Jei matysime, kad kaina per aukšta, ieškosime kitų būdų, kaip tą problemą išspręsti“, – nurodė A.Kamarauskas.
Tuo tarpu opozicinės Liberalų frakcijos lyderis Saulius Budinas po tarybos posėdžio 15min telefonu teigė, kad šį projektą taryboje reikėjo patvirtinti, kad išliktų galimybė pretenduoti į ES paramą.
„Mes svarstėme dalyvauti europinėje paraiškoje, kad gautume lėšų būtent šio projekto vykdymui. Jeigu mes nebūtume šiandien pritarę dabartiniam sprendimui, negalėtumėm toliau judėti dėl europinių pinigų gavimo, kad miestui prisidėjimas būtų mažesnis“, – kalbėjo politikas.
Opozicijos atstovas taip pat nurodė besitikintis, kad paskelbus konkursą statytojai pasiūlys rinkos kainas atitinkančias sumas – maždaug 2000 eurų už kvadratinį metrą.
Jis teigė, kad apie per aukštą projekto kainą kalbėta ir savivaldybės komitetuose, tačiau pasirinkta projektą stumti į priekį, siekiant gauti paramą.
„Ta skaičiuojamoji kaina buvo kažkada, matyt, paskaičiuota. Bet aš įsivaizduoju, kad skelbiant rangos darbų konkursą, kainą nustatys rinka“, – nurodė S.Budinas.
Politikas taip pat pabrėžė, kad nors dalį būstų galima būtų nupirkti daugiabučio nestatant – tai irgi Klaipėdos miesto savivaldybės strategijos dalis – tačiau šiame projekte 10 pirmo aukšto butų ketinama skirti žmonėms su negalia.
„Tai patogu, tiesioginis patekimas į savo būstą. Rinkoje tokių dalykų nupirkti ypatingai sudėtinga. Ir jei savivaldybė nusipirkusi būstą perdarinėja jį, kad sudarytų sąlygas neįgaliajam patekti į savo būstą, tada kainuoja labai didelius pinigus“, – teigė S.Budinas.
Politikas taip pat nurodė, kad paskutiniai du socialiniai Klaipėdos daugiabučiai buvo pastatyti pigiau nei rinkos kaina.
Kiek šiandien Lietuvoje kainuoja pastatyti daugiabutį?
Paskutiniai du Klaipėdos socialiniai daugiabučiai Irklų g. 1 ir Rambyno g. 14A kartu kainavo 4,99 mln. eurų, nurodo savivaldybė. Juose iš viso įrengti 76 vieno-trijų kambarių būstai, 17 būstų pritaikyti neįgaliesiems.
Aišku, reikėtų pažymėti, kad pirmojo daugiabučio statybos vyko 2016 m. rugsėjį – 2019 m., o antrojo – 2019-2021 m.
Nors statybų kainos nuo to laiko neabejotinai išaugo, kai kurie rinkos pavyzdžiai, rodo, kad naujasis 60 butų daugiabutis vargu ar galėtų kainuoti 14,7 mln. eurų.
Dar daugiau – šiais metais pranešta, kad kaimyniniame Kretingos rajone taip pat ketinama statyti socialinį daugiabutį.
Kaip nurodo, leidinys „Pajūrio naujienos“, naujame daugiabutyje būtų įrengta ne mažiau kaip 44 butai, kurie bus suteikti eilėje laukiantiems socialinio būsto.
Leidinio kalbintas Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Darius Martinkus sakė, kad daugiabutis iš esmės bus statomas už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
„Numatoma statybos kaina – 5,3 mln. eurų: iš jų ES lėšos – 4,5 mln. eurų, savivaldybė prie projekto turės prisidėti 800 tūkst. eurų“, – leidiniui teigė D.Martinkus.
Atlikus paprastą matematiką – Kretingos socialinio būsto gyventojas nuomosis butą, kurio vertė 120 tūkst. eurų. Arba dvigubai mažiau nei formaliu Klaipėdos atveju.
Sausį statybų magnatė „Hanner“ paskelbė į naują daugiabutį Vilniuje investuosianti 5,5 mln. eurų, už juos pastatys 48 butus.
Žinoma, skelbiamas „Hanner“ investicijas reikėtų laikyti statybų savikaina, o bendrovė, parduodama butus, dar užsidės sau priimtiną antkainį.
Kita vertus, šie butai yra skirti komerciniam pardavimui Vilniaus Naujamiesčio rajono kainomis, tuo tarpu Klaipėdos savivaldybė stengiasi apgyvendinti savo miesto socialiniai remtinus gyventojus, kurie už gautą būstą mokės simbolinę nuomą.
Nepaisant to, preliminarūs skaičiavimai, kuriuos 15min prašymu atliko NT projektų ir vietokūros kompanija „Citus“ rodo, kad panašaus ploto ekonominės klasės daugiabučio statybų suma visgi gali įkopti į „septynių nulių“ zoną – bent jau Vilniuje.
„Citus" analizės skyriaus vadovė Eglė Savostė nurodo, kad jei panašus daugiabutis būtų statomas sostinėje, jo kaina, be sklypo kainos, galėtų siekti apie 10,1 mln. eurų.
„Tačiau jo plėtra – kelerių metų trukmės procesas, kuriame yra daug įvairių faktorių, todėl suma nėra tiksli“, – nurodo specialistė.
Kaip pavyzdį „Citus“ pasitelkė ekonominės klasės daugiabutį, kurio projektavimo, statybų leidimo gavimo, statybos darbų ir medžiagų kaštai, statybų valdymas ir techninė priežiūra sudaro apie 2 190 eurų už kvadratinį metrą.
„Dar prisideda apie 65 eurai projekto valdymo, beveik 400 eurų pinigų „kainos“ (kapitalo kaina, palūkanos, administravimas ir pan.). Įprastai, prisidėtų apie 225 eurai pardavimų, marketingo ir klientų aptarnavimo, tačiau, jei pirkėjas būtų aiškus, šių išlaidų patirti nereikėtų. Pigiausios pilnos apdailos įrengimas kainuoja apie 500 eurų, tačiau, kadangi apie pusę butų reikėtų pritaikyti žmonėms su negalia, skaičiavome apie 650 eurų/kv. m vidutinę kainą“, – nurodo E.Savostė.
Bendra suma tokiu atveju būtų apie 3 327 eurai/kv. m.
Skaičiuojant pasitelkus 3 040 kv. m butų plotą – toks skaičius buvo nurodytas klaipėdietiško projekto „Citify“ tinklapyje – bendra orientacinė suma būtų 10 112 256 eurai.
Tiesa, kituose miestuose kaina galėtų būti mažesnė. E.Savostė nurodo, kad šiuo metu didžiausias iššūkis Vilniuje plėtotojams yra biurokratija – labiausiai su tuo susiję statybų leidimo gavimo ir projekto užbaigimo etapai yra daug sudėtingesni nei kituose miestuose.
„Tai labai prailgina projekto plėtros laikotarpį, didina savikainą. Pavyzdžiui, miegamuosiuose rajonuose, patenkančiuose į gamtinio karkaso teritoriją, reikalingi detalieji planai, kurių parengimas ir patvirtinimas gali trukti iki dvejų metų. Todėl ir kaina Vilniuje yra didesnė“, – nurodo pašnekovė.
Tokie sprendiniai, kaip, pavyzdžiui, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, kokybiškos bendrosios kiemo erdvės su daug žalumos ir panašūs sprendimai galutinę daugiabučio kainą dar didintų.
