Ketvirtadienį paskelbtame tyrime teigiama, kad dėl klimato kaitos susidaręs būsto burbulas kelia grėsmę, kad būsto savininkams kris jo vertė, o savivaldybių valdžia praras didelę dalį mokestinių pajamų, jei sumažės vietos nekilnojamojo turto vertė.
JAV nekilnojamojo turto rinkoje neatsižvelgiama į potvynių riziką, nes daugelis būsto pirkėjų neigia klimato kaitą, o dėl valdžios institucijų praktikos būstų savininkai nesuvokia galimų potvynių pavojų, teigiama žurnale „Nature Climate Change“ paskelbtame straipsnyje.
Tyrime, kuriame remiamasi ankstesniais klimato kaitos ir išpūstų būsto kainų tyrimais, atkreipiamas dėmesys į viešosios politikos trūkumus, tarp jų – federalinius potvynių žemėlapius, kuriuose neidentifikuojami milijonai nekilnojamojo turto objektų, kuriems pavojų kelia potvyniai, taip pat į tai, kad nėra valstijų įstatymų, reikalaujančių, kad būsto pardavėjai atskleistų potvynių riziką, ir į per mažą federalinio draudimo nuo potvynių kainą.
Informacijos trūkumas ir skeptiškas požiūris į klimato kaitą verčia būsto pirkėjus mokėti išpūstas kainas, nes neatsižvelgiama į draudimo nuo potvynių ar remonto išlaidas.
„Rinka neatsižvelgia į visus būsimus nuostolius, kurie, kaip prognozuojama, gali paveikti šį nekilnojamąjį turtą jau dabar“, – sakė tyrimo autorė, Aplinkos apsaugos fondo viceprezidentė ekonomikai ir politikai Carolyn Kousky. „Tam tikru momentu turi įvykti rinkos korekcija.“
K.Kousky pridūrė, kad „jei rinka koreguosis ir jos vertė sumažės, namų savininkai patirs nuostolių“.
Tyrime nustatyta, kad JAV nekilnojamasis turtas yra pervertintas nuo 121 iki 237 mlrd. dolerių – tai daug didesnė suma nei ankstesniais vertinimais. Būsto kainos išpūstos beveik visose JAV apskrityse.
Keturi scenarijai
Tyrimo autoriai pateikia keturis galimus būsto rinkos scenarijus.
Rinkos griūties atveju nekilnojamojo turto kainos potvynių zonose smarkiai kris, nes daug gyventojų išsikraustys ir negrąžins būsto paskolų. Rinkos griūtį gali sukelti keli veiksniai, įskaitant tai, kad daugiau valstijų priima įstatymus, kuriais reikalaujama atskleisti informaciją apie potvynius parduodant nekilnojamąjį turtą, o paskolų palūkanų normos potvynių zonose tampa brangesnės.
„Minkšto nusileidimo“ scenarijus susijęs su panašiomis priežastimis ir pasekmėmis, tačiau jų mastas laipsniškesnis.
Pagal „įprastinį“ scenarijų vystytojai toliau stato užliejamose zonose, o kreditoriai toliau prisiima potvynių riziką, neperkeldami jos paskolų gavėjams.
Žalos mažinimo scenarijuje numatoma, kad potvynių daroma žala namams mažės, nes vyriausybė statys apsaugos nuo potvynių sistemas, pavyzdžiui, pylimus, ir mokės gyventojams už tai, kad jie išsikraustytų iš potvynių zonų.
