Ne mažiau svarbu, jog mūsų pasirinkimai taip pat lemia, kokioje aplinkoje gyvensime ateityje.
Apdailos medžiagose gausu pavojingų cheminių priedų
Namų įrengimo ar atnaujinimo metu, ir netgi praėjus keliems mėnesiams po to, iš statybinių bei apdailos medžiagų, baldų, tekstilės gali išsiskirti įvairių cheminių medžiagų. Lakieji organiniai junginiai (LOJ), formaldehidas, antipirenai, sunkieji metalai, ftalatai – tai cheminiai junginiai, kurie aptinkami ir gali pakenkti mūsų sveikatai. Šios medžiagos ypač pavojingos nėščioms moterims ir vaikams. Pavojingos cheminės medžiagos į organizmą gali patekti įvairiais būdais – įkvepiant, per odą ar gleivinę ar prarijus.
„Pavojai slypi beveik visose statybinių medžiagų kategorijose: nuo pavojingų endokrininę sistemą ardančių plastifikatorių įvairiuose plastiko gaminiuose, iki dažuose aptinkamų lakiųjų organinių junginių, kurie yra įtariami arba patvirtinti kancerogenai.
Su antipirenais, kurie dedami į baldus, kilimus, izoliacines medžiagas, siejamas neigiamas poveikis reprodukcijai, vystymuisi, nervų sistemai, endokrininei ir imuninei sistemai. Įvairios pavojingos cheminės medžiagos sklinda ore ir mes jas įkvepiame. Taip pat medžiagos nusėda patalpose, jų galima aptikti namų dulkėse, kyla pavojus jas praryti.“ – sako projekto „NonHazCity 3“ cheminių medžiagų ekspertas Gražvydas Jegelevičius.
Pavojingų cheminių junginių statybinėse medžiagose problema yra palyginti nauja ir nepakankamai ištirta, ypač ilgalaikėje perspektyvoje. Negana to net nėra žinoma, kokį poveikį sukels į organizmą patekusios skirtingos pavojingos cheminės medžiagos ir kokį „kokteilio efektą“ sukels.
Tai, ką naudojame namų statyboje, turi ilgalaikį poveikį aplinkai
Statybinėse medžiagose naudojamos įvairios pavojingos cheminės medžiagos, kurios su lietaus vandeniu, dulkėmis ar per orą patenką į aplinką.
„Jau dabar turime pavyzdžių, kai dėl neapdairaus medžiagų naudojimo praeityje, pvz., asbesto, sunkiųjų metalų, turime imtis atitinkamų priemonių tvarkant šiomis medžiagomis užterštas griovimo atliekas. Kitais atvejais, pvz., dėl polichlorintų bifenilų naudojimo buvo užteršta aplinka ir tai daro poveikį mums bei gyvajai gamtai.
Ne mažiau svarbu, kad kai kurios pavojingos cheminės medžiagos gamtoje nesuyra. Reikšminga dalis plastikų, naudojamų statybų pramonėje, sudėtyje turi įvairių cheminių medžiagų priedų ir jų neįmanoma perdirbti. Tai trukdo žiedinės ekonomikos įgyvendinimui – dėl šių cheminių priedų, kai kurios šių medžiagų tampa neperdirbamos, o jei perdirbamos, tai jų perdirbimas užteršia visą žaliavų ciklą ir pavojingos cheminės medžiagos „nukeliauja“ į perdirbto plastiko gaminius.“ – sako G.Jegelevičius.
